Judėjimo svarba vaikystėje

Judėjimas – svarbus vaikų poreikis, kuris šiandienos pasaulyje vis labiau pamirštamas. Į darželį/mokyklą nuvežami automobiliu (labai dažnai situacija „nuo durų – iki durų“), ribojamas judėjimas kiemuose („nesaugus“ kiemas, gatvė, aikštelė), suaugę planuoja ir organizuoja mažųjų laisvalaikį, vaikai vis daugiau laiko praleidžia naudodamiesi įvairiais elektroniniais įrenginiais.

Vaikai turi vis mažiau žaidimų draugų, su kuriais galėtų aktyviai leisti savo laisvalaikį, per daug rūpestingi tėvai riboja vaikų judėjimą, tėvai tiek užsiėmę savo reikalais, kad neturi jo pasirūpinti vaikų poreikiu judėti. Šios ir kitos priežastys lemia, kad vis daugiau vaikų turi įvairių fizinės, emocinės sveikatos problemų. Specialistų teigimu, judėjimo stoka pasireiškia jau ikimokykliniame amžiuje, kur vaikas susiduria su įvairiais sunkumais ugdymo veiklose (sunku spalvinant išlaikyti pieštuką, neišlaiko linijų ir pan.), mokykloje judėjimo trūkumas gali pasireikti padidėjusiu kūno svorio, laikysenos sutrikimu, sumažėjusia raumenų mase, be to, gali atsirasti ir tokie netipiški simptomai, kaip: žema mokymosi motyvacija, sumažėjusios pastangos, negebėjimas įveikti sunkumus ir pan.

Vaikai turi turėti laiko pakankamai judėti, reikia leisti tai daryti, nestabdyti jų panašiomis frazėmis „pasėdėk ramiai“, „nekrutėk“, „neišsipurvink“, nes kai vaikas jau nebenori judėti, tada jau sunku jį motyvuoti fizinei veiklai. Reikia nepamiršti, kad viso organizmo veikla susijusi – judėjimo trūkumas vaikystėje, gali atsiliepti vėlesniame amžiuje, kai dėl to gali būti suprastėję mokymosi pasiekimai, neigiamai veikti kalbos vystymąsi ir visos asmenybės raidą.

Fizinio aktyvumo poveikis vaiko organizmui:

Stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus; gerėja funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų;
Tobulina dar neišvystytą organizmo termoreguliaciją;
Didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams;
Teigimai veikia visas raumenų grupes;
Formuojami nauji motoriniai įgūdžiai, lavinama jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė, koordinacija ir pusiausvyra;
Mažėja streso hormonų lygis kraujyje;
Daugiau sunaudojama energijos, sumažėja antsvorio ir nutukimo pavojus;
Gerėja kaulų mineralizacija ir didėja kaulų tankis, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose;
Gerėja nuotaika, mažėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
Didinamas didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės tonusas – didėja protinis darbingumas, gerėja miegas;
Didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai;
Gerėja gebėjimas bendrauti ir socialinė vaikų adaptacija.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija