Spragos ugdymo įstaigose ir tėvų auklėjime, dėl kurių kenčia vaikų sveikata

Būtent vaikystėje formuojasi sveikos gyvensenos įpročiai ir nuo to gali priklausyti viso tolimesnio gyvenimo kokybė. Ne paslaptis, kad šiandien vaikai yra įpratę rinktis nesveiką maistą, o vietoj fizinio aktyvumo – pasyvų laisvalaikio leidimo būdą.

 „Labai svarbu, kad sveikai gyventi vaikai nuo pat mažens būtų mokomi ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namuose. Dažnai tėveliai guodžiasi, kad vaikas nevalgo košių ar nemėgsta daržovių, bet nesusimąsto, ar tokį maistą nuolatos valgo patys?“, – sako mitybos specialistė Danguolė Gasparavičienė.

 Kodėl vaikai atsisako sveiko maisto?

 Pasak Všį „Tikra mityba“ direktorės, tai, ką šiandien valgo vaikas – atsakomybę privalo prisiimti tėvai bei ugdymo įstaigų darbuotojai, kadangi tik nuo jų priklauso, ar vaikas mėgs brokolius, salotas, grikių košę, ar mieliau rinksis saldumynus ir nesveikus užkandžius.

 Specialistės teigimu, per parą tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojama suvalgyti bent penkias porcijas daržovių ar vaisių, t.y. apie 400 g. Vis dėlto, čia iškyla problema: kaip vaikus paskatinti valgyti šį maistą, jei anksčiau tai jiems nebuvo įprasta?

 „Paklauskite bet kurios virėjos, gaminančios vaikams, ar vaikai suvalgo daržoves ir beveik visais atvejais išgirsite neigiamą atsakymą. Netrukus įsigalios nauji Vaikų maitinimo aprašo pakeitimai, kuriame yra reikalavimas, kad pietų patiekalo garnyras – daržovės, sudarys trečdalį patiekalo.

 Teisės aktų reikalavimai vieni, bet kokia bus realybė? Ar nuo to vaikai pradės valgyti daugiau daržovių?“, – tikina mitybos specialistė.

 Ugdymo įstaigų gaminamame maiste teisės aktais ribojamas druskos bei cukraus kiekis, draudžiami skonio stiprikliai, dažikliai ir kitos sveikatai nenaudingos medžiagos. Taip pat maisto produktuose negali būti iš dalies hidrintų riebalų, tačiau problema, jog vaikai nemėgsta valgyti reikalavimus atitinkančio sveiko maisto: sriubų, košių ar daržovių.

 „Būtent dėl šių priežasčių vyksta nuolatinė diskusija: vaikų tėvai tikina, kad ugdymo įstaigose gaminamas neskanus maistas, o virėjai teigia, jog vaikai neįpratę nuo mažens valgyti sveikai pagamintus patiekalus ir dėl to kyla visos problemos“, – aiškina Danguolė Gasparavičienė.

 Maisto pateikimas – vienas svarbiausių

 Specialistai nuolatos svarsto, kaip vaikus pritraukti eiti pietauti į mokyklos valgyklą, o ne skubėti į šalia esantį prekybos centrą. Anot Danguolės Gasparavičienės, išeitis viena: reikia ne tik gaminti sveikus patiekalus, bet ir juos išvaizdžiai pateikti.

 „Mes visi pirmiausia valgome akimis, o vaikai – tuo labiau. Jeigu daržovės, vaisiai, kiti sveiki užkandžiai ar patiekalai bus pagaminti su meile ir patiekti estetiškai bei žaismingai, tikėtina, kad ir vaikai labiau norės jų paragauti“, – kalba Všį „Tikra mityba“ direktorė.

 Specialistės nuomone, norint, kad vaikai gyventų sveikai, į tai turėtų įsitraukti ir mokyklos bendruomenė. Darželių auklėtojos bei mokytojos taip pat privalo turėti kompetentingų žinių apie sveikatai palankią mitybą, kad jas galėtų perteikti vaikams.

 „Dažnai išgirsime teigiant, kad vaikai nemėgsta žalumynų, tačiau ar negalėtų ugdymo įstaigoje vaikai patys pasėję sėklas užsiauginti, pavyzdžiui, petražolių, jų pasiskinti ir gražiai patiekti dubenėlyje ant pietų stalo? Tikrai kiekvienam vaikui norėsis savo užsiaugintais žalumynais pasigardinti sriubą ar kitą patiekalą“, – idėjomis dalinasi D. Gasparavičienė.

 Mokyklose vaikai sportuoja vos 25 min.?

 Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo rekomendacijomis, vaikai ir paaugliai (nuo 5 iki 17 metų) turi kasdien būti aktyvūs mažiausiai 60 minučių. Šios amžiaus grupės fizinė veikla įvairi: žaidimai, ėjimas, bėgimas, važiavimas riedučiais ar dviračiu bei kita aktyvi veikla.

 „Sveikatiados“ projekto – skatinančio vaikų sveiką ir aktyvią gyvenseną, koordinatorė Laura Blaževičiūtė pasakoja, jog kasdienis fizinis aktyvumas pagerina vaikų širdies ir kvėpavimo sistemų būklę, raumenų pajėgumą, kaulų tvirtumą, širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos fiziologinius rodiklius. Taip pat tai padeda sumažinti jaučiamą stresą, nerimą ar depresijos simptomus.

 „Teigti, jog ugdymo įstaigos užtikrina šias rekomendacijas – negalima. Dažniausiai kūno kultūros pamokos vyksta 3 kartus per savaitę, papildomai dar per savaitę, jei mokykloje yra galimybė, vyksta aerobika – šokių pamoka, tačiau ir šios pamokos nėra 100 proc. išpildomos fiziniu aktyvumu“, – įvardina Laura Blaževičiūtė.

 „Sveikatiados“ projekto koordinatorė nurodo, kad dažniausiai fizinio lavinimo pamoka prasideda mokinių išsirikiavimu, pamokos aptarimu ir mankšta – tai užtrunka apie dešimt minučių.

 Vėliau vyksta tikroji fizinė veikla, tačiau likus dešimčiai minučių iki pamokos pabaigos, mokiniai dažniausiai tvarko sporto inventorių bei persirengia, tad viską apibendrinus – aktyvios kūno kultūros pamokos lieka vos 25 minutės.

 „Vaikams įprastas pamokas naudinga būtų apjungti, pavyzdžiui, į matematikos pamoką integruoti kūno kultūros elementus. Mokiniai pamokų metu galėtų spręsti uždavinius, kurių sąlygose aprašomas nubėgtas laikas, fizinio aktyvumo intensyvus, laimėti sportiniai žaidimai. Tokio pobūdžio uždaviniai netiesiogiai skatintų vaikus dažniau mąstyti apie fizinio aktyvumo galimybes“, – kalba L. Blaževičiūtė.

 Panašias idėjas skelbia bei fizinio aktyvumo konkursuose dalyvauti motyvuoja projektas „Sveikatiada“. Kasmet atnaujintame metų veiklos plane daug dėmesio skiriama vaikų sveikos mitybos skatinimui ir fizinio aktyvumo didinimui.

Danguolė Gasparavičienė,

VšĮ ,,Tikra mityba“ direktorė