Ar jau išmokome gerti vandenį?

Orų prognozėms trimituojant apie gresiantį tropinį karštį visada padaugėja kalbų apie karščio poveikį žmogaus sveikatai, galimybes išvengti neigiamų jo pasekmių ir priemones, padedančias su juo susidraugauti. Vanduo. Viena iš dažniausių ir aktualiausių šio laikotarpio temų. Kiek jo gerti? Kada gerti, o kada nevartoti?
Tikrai ne kartą esame girdėję tokius faktus, kad nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens - vos keletą dienų arba, kad vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Visi puikiai žinome, kad su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Reikėtų pabrėžti, kad vanduo padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, sudaro palankias sąlygas įvairioms fermentinėms reakcijoms, yra geras mineralinių ir kitų medžiagų tirpiklis. Vanduo net gi padeda palaikyti struktūrinę ląstelių formą. Jis tiesiog neatsiejamas nuo žodžio gyvybė.
Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo.
Netekęs 0,5—1,0 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta, apsinuodiję savo organizmo medžiagų apykaitos produktais, kurie be vandens negeba pasišalinti iš organizmo.
Medicinoje vartojamas terminas dehidratacija, kuris apibūdina reiškinį, kai medžiaga ar kūnas praranda tam tikrą kiekį vandens. Organizmo dehidratacija pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, nuovargiu, sumažėjusiu apetitu, sausomis burnos ir nosies gleivinėmis, įdubusiomis akimis, kraujospūdžio pokyčiais. Išsivysčius tokiai būklei, šlapinamasi retai ir koncentruotu šlapimu.
Organizme nėra vandens atsargų talpyklos.
Taip jau yra, kad riebalų, angliavandenių ar baltymų mūsų organizmas į atsargą atsidėti gali, tačiau vandens ne. Todėl prarandamas vandens kiekis turi būti sugrąžinamas. Daugeliu atvejų tinkama išgeriamo vandens norma suaugusiajam 1,5 iki 2 litrų, tačiau esant dideliems karščiams, dirbant sunkų fizinį darbą, viduriuojant, vemiant, vandens poreikis dar padidėja.

Pagrindinės vandens gėrimo taisyklės
* Kiek reikia išgerti vandens? Nustatant rekomenduojamas išgeriamų skysčių normas reikia atkreipti dėmesį į žmogaus konstitucinį tipą, fizinį aktyvumą bei darbo aplinką. Paprastai per parą rekomenduojama išgerti bent 10 ml skysčio kiekvienam ūgio centimetrui (pvz. 170 cm ūgio žmogui - 1,7 l vandens), tačiau jeigu asmuo dirba fizinį darbą, sportuoja arba tiesiog yra karščio (šilumos) veikiamas, išgeriamo vandens kiekis turi didėti.
* Netiesa, kad troškulys yra pagrindinis skysčių trūkumo signalas. Vartoti pakankamai vandens reikia nuolat, nelaukiant, kol atsiras troškulys, mat troškulys pradedamas justi, kuomet organizmui trūksta 0,5-1 litro vandens.
* Bene daugiausiai spėlionių ir mitų yra apaugusios teorijos, kada yra geriausiai gerti vandenį, o kada jo gerti nereiktų. Reikia pripažinti, kad daugelis teiginių dažnai yra spekuliatyvūs ir neturintys jokio mokslinio pagrindimo. Kaip antai, teiginys, jog valgant vandens negalima gerti, nes praskiedžiamos skrandžio sultys ir maistas blogai virškinamas. Skrandžio sulčių pagaminama tiek, kad jų stikline vandens, suvartojamo su maistu tikrai nepraskiesime tiek, kad jos nustotų veikti. Tad ir valgant tikrai galima išgerti vandens, tačiau reikia nepamiršti, kad užgeriamą, suvilgomą maistą žmonės linkę greičiau nuryti ir mažiau kramtyti, o tai jau blogina virškinimo procesą.
Griežtų taisyklių, kada gerti vandenį nėra, svarbiausia - jį gerti, tačiau vis gi stiklinė vandens iš ryto - pradės pabusti, vanduo prieš valgymą – sumažins suvalgomo maisto kiekį. Galbūt visai sveikintina plintanti mada, kuomet visą dieną drauge „keliauja“ gertuvė ir vanduo nedideliais gurkšneliais geriamas nuolat.
* Svarbu atsiminti, jog taisyklė „vandens kiek noriu ir kada noriu“ galioja tik sveikatos sutrikimų (širdies, inkstų ligų) neturintiems, priešingu atveju - dėl vartotinų skysčių ir jų kiekio reikėtų pasitarti su gydytoju. Sergant vienomis ligomis skysčių kiekis yra griežtai ribojamas, o kitomis – didinamas.
Išmokti gerti vandenį
Neretai žmonės stebisi, „kaip save priversti kelis litrus paprasto vandens išmaukti“, sako, kad juos pykina, jiems neskanu ar jie tiesiog pakankamu skysčių kiekiu per dieną laiko kavos ir arbatos pertraukėlių metų įsisavintą vandenį. Be abejo, mažais kiekiais skysčius vartojantiems, staigus didesnis vandens kiekis gali sukelti šiokių tokių pojūčių, tačiau tie pojūčiai dažniausiai vienkartiniai ir greitai praeinantys. Galima pripratinti savo organizmą, išmokyti jį gerti vandenį. Tereikia į pagalbą pasitelkti šiek tiek fantazijos. Vandenį galima paskaninti mėtos lapeliu, apelsino ar citrinos riekele. Darbe su kolegomis galima eksperimentuoti ir susėsti ne kavos, o vandens pertraukėlei.
Turite puikių patarimų, kaip išmokyti organizmą gerti vandenį? Žinote gerų vandens gardinimo receptų? Pasidalinkite jais Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro socialinio tinklapio facebook paskyroje. Kas savaitę geriausi patarėjai bus apdovanoti sveikatos biuro gertuvėmis.

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro informacija