Atkreipkite dėmesį į tai, ką valgote: štai kurie produktai yra labiausiai užteršti

Mitybos specialistai dažnai ragina saldėsius keisti riešutais ir džiovintais vaisiais, bet svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę, sakoma laidoje „Vartotojų kontrolė“. 

Nors platintojai tikina, kad šiems produktams nustatyti labai griežti kokybės reikalavimai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Algintė Serapinaitė sutinka, kad nuogąstavimai, jog tai labiausiai užteršti produktai, iš esmės yra pagrįsti.

Svarbu atkreipti dėmesį į riešutų kokybę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai sako, kad švarumu nei riešutai, nei džiovinti vaisiai tikrai nepasižymi. Tokia produkcija į Lietuvą keliauja iš daugiau nei 30 pasaulio šalių ir visose skirtingai auginami, renkami ir apdorojami.

„Nuogąstavimai, kad tai labiausiai užteršti produktai, iš esmės yra pagrįsti, nes juose dažniausiai randama mikotoksinų, kuriuos išskiria pelėsis“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Algintė Serapinaitė.

Jos teigimu, užtikrinti, kad visuose riešutų kelionės etapuose bus nepriekaištingai laikomasi higienos bei kitų reikalavimų ir kad jų nebus paveikusios aplinkos sąlygos, sudėtinga.

Todėl, riešutams atkeliavus į Lietuvą, pirmiausia atliekami kokybės tyrimai: „Būtent riešutai yra atrenkami importo kontrolės metu mikotoksinų (aflotoksinų) nustatymui. Jei randami didesni kiekiai, negu reglamentuota teisės aktuose, tokių riešutų neleidžiama importuoti ir tiekti rinkai.“

Riešutų kontrole rūpinasi ir daugelis jų platintojų. Didieji prekybos centrai nerizikuoja ir pavojingų riešutų stengiasi nepardavinėti.

„Tose šalyse, iš kurių importuojami riešutai ir džiovinti vaisiai, vykdoma gamybos kontrolė, auditai ir siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų. Jei kyla net menkiausias įtarimas, kad galėtų būti tam tikrų saugos ar kokybinių pažeidimų, visą produkciją išimame iš prekybos, stabdome prekės pirkimą, kol nesame tikri, kad galime prekiauti“, – teigia „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

„Lietuva priklauso Europos Sąjungai, o čia labai griežti kokybės reikalavimai. Pavyzdžiui, žemės riešutuose aflotoksinų kiekis, leidžiamas ES, yra penkis kartus mažesnis negu JAV“, – tikina UAB „Arimex“ komercijos vadovas Gražvydas Jukna.

Baltijos ir Amerikos klinikos gastroenterologė Lina Kotovienė primena, kad riešutuose gali būti pesticidų likučių. „Žinoma, – sako ji, – pagal ES reikalavimus yra nustatytas griežtas leistinas pesticidų kiekis, bet, nors ir nedaug, jų tikrai yra. O nuolat valgant riešutus, pesticidų taip pat gaunama nuolat, o tai ilgainiui turi įtakos.“

VU Organinės chemijos katedros profesorius Albinas Žilinskas teigia, kad apie pesticidų likučius riešutuose galime negalvoti, jei  renkamės nelukštentus riešutus, o greičiausiai organizmą neigiamai paveikti gali migdolai ir žemės riešutai.

„Yra žinių, kad migdolai gali būti užkrėsti salmonelėmis. O jas sunaikinti galima tik kaitinant. Žemės riešutai gali būti užkrėsti grybeliu, dėl kurio gaminasi aflatoksinas –labai pavojinga medžiaga, galinti sukelti kepenų vėžį ir daug kitų susirgimų“, – pabrėžia A. Žilinskas.

Gastroenterologė L. Kotovienė teigia, kad riešutus reikėtų nuplikyti vandeniu, palaikyti, nusausinti ir tik tada valgyti: „Juk riešutai yra renkami, vežami, sandėliuojami, paskui vėl išrūšiuojami. Jie pereina per daugybę rankų, o mes neplautus dedame į burną.“

Kaip rinktis džiovintus vaisius?

Jei neatsisakote ir džiovintų slyvų, razinų, abrikosų, datulių ar bet kokių kitų džiovintų vaisių, ar girdėjote apie sulfitus? Tai cheminės medžiagos, kurios naudojamos tam, kad džiovintus vaisius būtų galima vartoti. Pasirodo, sulfitai kartais gali sukelti netgi ūmius bronchų spazmus.

„Džiovinti vaisiai skirstomi į klases. Aukščiausios klasės reikalavimai patys didžiausi, neturi būti jokių defektų. Pirmos klasės reikalavimai šiek tiek žemesni, bet kokybė taip pat turi būti pakankamai gera. Antra klasė – galimi ir spalvos defektai, ir dydžio nukrypimai.

Abrikosams kokybės reikalavimai nustatyti priklausomai nuo to, ar jie buvo sulfituoti, ar ne. Taip, sulfitai naudojami, kad abrikosai ilgiau išsilaikytų“, – sako A. Serapinaitė.

A. Žilinskas aiškina, kad sulfitai dezinfekuoja, kad nesiveistų papildomi mikroorganizmai. Todėl ir bulvės, ir vynas gali būti sulfituotas. Bet jei neviršijama leistina norma, jie nekenksmingi.

Sulfitai (ar sieros dioksidas) – maisto priedai, dedami į produktus kaip konservantai ir antioksidantai. Kadangi jie priskiriami alergenų grupei, turi būti aiškiai pažymėti produktų, į kuriuos jų dedama, etiketėse. Sveikam žmogui sulfitai nesukelia sveikatos sutrikimų. Tačiau kai kurie žmonės yra jautrūs šioms medžiagoms. Jos gali sukelti ne tik ūmų bronchų spazmą, bet ir nosies užgulimą, slogą, virškinimo trakto sutrikimų, niežulį, bėrimą ar net šoką.

Beje, ekspertai sako, kad būtent patys vartotojai dažnai kalti dėl to, jog džiovinti vaisiai supelija. Prekybos centruose netinkamai naudojasi svarstyklėmis, parsinešę namo netinkamai laiko ir perlaiko tokius produktus.

Manoma, kad vartotojus lengva apgauti – imame kad ir prasčiausios kokybės riešutą ir dengiame jį sūriu traškiu apvalkalu arba seną raziną – ir panardiname ją šokolado apvalkale. Paklausta, ar tokie „pagerinimai“ iš tiesų tėra tik triukas, skirtas paslėpti prastos kokybės produktą, gastroenterologė L. Kotovienė sako, kad dažnai būna – kai vaisiai pagenda ar turi kartumo, yra kepinami, glazūruojami.

„Skonio savybės iškart pasikeičia, – teigia medikė. – Čia kaip su arbata: arba geriame tikrą žaliąją arbatą, arba su priedais. Ši kvepia skaniai, bet dažniausiai tai arbata, kuri kitose šalyse jau netinkama naudoti, niekas neperka, o pas mus įdeda priedų ir parduoda.“

Vis dėlto G. Jukna siūlo nebūti tokiems kategoriškiems. Jo teigimu, priedai tiesiog suteikia skonio ir taip tenkinami vartotojo poreikiai.

Tačiau gydytoja dietologė Ž. Antonova tikina, kad priedai tik prideda produktui neigiamų savybių: „Jei tai riešutai, apvalkale ir dar sūdyti, gausime gana daug druskos, kurios kiekis turi būti ribojamas. Jei tai džiovintas vaisius, be abejo, suvartosime pridėtinio cukraus.“

Ir užkandžiauti reikia mokėti

Vis dėlto, kokybiški riešutai, pabrėžia Ž. Antonova, organizmui teikia daug naudos: juose yra nesočiųjų riebalų, omega-3 rūgščių. Riešutai yra gera profilaktika nuo širdies kraujagyslių ligų, nes mažina cholesterolį, didina sotumo jausmą. Netgi yra tyrimų, rodančių, kad turi poveikį svorio mažėjimui.

L. Kotovienė priduria, kad riešutai tikrai geriau nei sūrūs sausainiukai, traškučiai ir pan.

O užkandžiauti džiovintais vaisiais tikrai reikia atsargiau. „Kartais džiovinti vaisiai gali būti dar cukruoti – prieš džiovinant jie pamerkiami į cukraus tirpalą, tada cukraus juose bus ne tik natūralaus, bet ir pridėtinio, o kartu gausime ir daugiau kalorijų“, – aiškina Ž. Antonova.

Svarbu ir tai, kad kai kurie žmonės turėtų atsisakyti ne tik cukruotų vaisių, bet ir bet kokių riešutų. „Jei pacientai turi dispepsinių nusiskundimų (pilnumas, sunkumas epigastriume po valgio), pacientai po tulžies pūslės operacijų, taip pat tie, kurie skundžiasi rėmeniu, tokiu atveju riešutai gali būti sunkiau virškinami.

Todėl juos rekomenduojama valgyti ne pirmoje dienos pusėje, o antroje, kad nuo pat ryto neapsunkintumėte organizmo“, – pataria gastroenterologė L. Kotovienė.