Apgamai ir odos vėžys. Kada reikėtų sunerimti?

Apgamas – tai gėrybinis ir natūralus odos darinys, atsirandantis dėl genetikos subtilybių arba dėl saulės poveikio. Vieni jų turim vos keletą, kiti galim „pasigirti“ visa jų gausybe įvairiose kūno vietose. Dėl kiekvieno jų jaudintis tikrai nereikėtų, tačiau stebėti turimus apgamus turėtų kiekvienas žmogus. Todėl labai svarbu žinoti pagrindinius požymius, kurie signalizuoja, kad kažkas ne taip ir vertėtų sunerimti.

Odos vėžys – labiausiai paplitusi vėžio rūšis
Lietuvoje odos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1800 žmonių. Daugelio odos vėžio rūšių atsiradimo priežastis – žalingas saulės spindulių poveikis odai. Manoma, kad apie 9 iš 10 nemelanominių vėžių ir 6 iš 10 melanomų sukelia besaikis mėgavimasis saule.
Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas, kurio viena iš svarbiausių funkcijų yra organizmo vidinių struktūrų apsauga nuo žalingų aplinkos veiksnių. Oda yra pirmasis barjeras, su kuriuo susiduria mikroorganizmai, saulės UV spinduliai ir kiti kenksmingi išorinės aplinkos faktoriai.

Visi odos dariniai skirstomi į 3 pagrindines grupes:
 Gėrybinius darinius (karpos, apgamai, odos papilomos, dermatofibromos, seborėjinės keratinozės („senatvinės karpos“) ir kt.
 Ikivėžines būkles (užima tarpinę grandį tarp gėrybinių ir piktybinių odos darinių): aktininės keratozės, atipiniai apgamai;
 Odos vėžį (piktybinius odos navikus): bazalioma, plokščialąstelinė karcinoma, melanoma.

Bazalioma yra dažniausiai nustatomas piktybinis odos navikas, antroje vietoje pagal dažnumą - plokščialąstelinė karcinoma, sudaranti iki 20% visų odos vėžio atvejų. Melanoma, nors ir retesnė odos vėžio forma, tačiau agresyviausia ir, diagnozavus pavėluotai, turi blogiausią išgyvenamumo prognozę.

Kas didina riziką susirgti odos vėžiu?

 Saulės spindulių poveikis odai. Ultravioletiniai spinduliai gali paskatinti visų trijų tipų odos vėžio (bazaliomos, plokščialąstelinės karcinomos, melanomos) atsiradimą: ilgalaikis saulės spindulių poveikis arba intensyvios saulės poveikis trumpais periodais, taip pat nudegimai.
 Dirbtinis įdegis. Visų trijų rūšių odos vėžiu labiau rizikuoja susirgti tie žmonės, kurie dažnai lankosi soliariumuose, dirbtinio įdegio salonuose ar naudojasi specialiomis įdegio lempomis.
 Paveldėjimas. Nustatyta, kad asmenys, kurių I-os ar II-os eilės giminių tarpe buvo sergančiųjų piktybiniais odos navikais (ypač melanoma), taip pat turi padidėjusią tikimybę susirgti odos vėžiu.
 Pigmentinis odos tipas (fototipas). Šviesios odos savininkai (Lietuvoje apie 70% žmonių) dažniau linkę susirgti odos vėžiu.
 Jonizuojanti radiacija (pvz., radioterapija) siejama su padidėjusia tikimybe išsivystyti bazaliomai ir plokščialąstelinei karcinomai, ypač tose vietose, kurias papildomai veikia dar ir saulės spinduliai.
 Imunosupresija (dėl ŽIV infekcijos, ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, po organų transplantacijos) apskritai didina tikimybę susirgti bet kurios lokalizacijos vėžiu, ne tik odos.
 Lėtinis uždegimas (nudegimai, lėtinės opos, uždegiminės ligos).
 Kenksmingos aplinkos medžiagos, pvz., arsenas, radonas, kitos cheminės medžiagos.
 Tam tikros paveldimos ligos, pvz., pigmentinė kseroderma, pūslinė epidermolizė, albinizmas.
 Ikivėžinės odos būklės, pvz., aktininė keratozė, atipiniai apgamai.
 Didelis kūno apgamų skaičius (>50 apgamų).
 Nudegimai vaikystėje. Vaikai odos vėžiu serga retai, tačiau manoma, kad asmenys, vaikystėje daug laiko praleidę saulės atokaitoje arba smarkiai nudegę, užaugę yra dažniau linkę sirgti įvairių rūšių odos vėžiu.
 Vyresnis amžius.

Kokių apgamų pokyčių nederėtų ignoruoti?

Pradiniai odos vėžio požymiai yra labai apgaulingi. Atsiradę odos pakitimai būna neskausmingi ir žmogus dažniausiai nekreipia į juos dėmesio. Visgi palaipsniui odos pažeidimas didėja, liga plinta. Reikėtų sunerimti, jeigu apgamas pradėjo intensyviai didėti, keisti spalvą, išryškėja nelygus kraštas, pradeda kraujuoti, atsiranda naujas greitai didėjantis apgamas, paraudimas aplinkui, niežėjimas, dilgčiojimas.
Įgyto pigmentinio apgamo pokyčių vertinimo taisyklė. Jeigu yra trys ar daugiau išvardytų požymių, reikia pasitarti su gydytoju:
A – pigmentinio apgamo asimetrija vienoje ar dviejose ašyse.
B – nelygūs karpyti kraštai.
C – netolygi kintanti spalva.
D – apgamo skersmuo didesnis nei 6 mm.
E – paraudimas aplinkui.
F- naujai atsiradęs darinys, išsiskiriantis iš kitų odos darinių.

Nepiktybinis apgamas:
Simetriškas;
Lygūs kraštai;
Vienspalvis (pigmentas pasiskirstęs tolygiai);
Mažesnis nei 6 mm.

Piktybinis apgamas:
Asimetriškas;
Nelygūs, „išplaukę“ kraštai;
Netolygiai išsidėsčiusi spalvų įvairovė (juodi, pilki atspalviai);
Didesnis nei 6 mm.

Odos vėžio lengviau išvengti negu jį gydyti

Siekiant išvengti odos vėžio, labai svarbi jo prevencija. Reikėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų, kurių laikymasis apsaugo odą nuo žalingų UV spindulių poveikio ir mažina tikimybę susirgti odos vėžiu:
 Reguliariai apžiūrėkite savo odą, bent 1 kartą per mėnesį. Pastebėję įtarimą keliančių pakitimų, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją dermatologą.
 Net ir neturint nusiskundimų, 1 kartą per metus rekomenduojama profilaktinė gydytojo dermatologo apžiūra.
 Nesinaudokite soliariumu. Jeigu norite įdegusios odos, verčiau naudokite savaiminio įdegio priemones.
 Venkite odos nudegimų. Būkite atsargūs prie vandens telkinių, smėlio ir snieguotoje aplinkoje. Šios terpės atspindi žalingus saulės spindulius, taigi didina nudegimų tikimybę.
 Vasarą (šiltuose kraštuose – ištisus metus) stenkitės būti pavėsyje. Saulė aktyviausia tarp 10 ir 16 valandos, todėl tuo metu venkite eiti į lauką. Prisiminkite: jeigu Jūsų šešėlis yra trumpesnis už Jūsų ūgį, reikia eiti į pavėsį.
 Renkitės tinkamai: ilgų rankovių marškiniai ir kelnės iš lengvo audinio, plačiabrylė skrybėlė, akiniai nuo saulės.
 Naudokite apsauginį kremą nuo saulės. Jis turėtų būti: plataus spektro, atsparus vandeniui, SPF 30 (o dar geriau SPF 50). Plataus spektro apsauginiai kremai nuo saulės apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių.
 Apsauginį kremą nuo saulės naudokite tinkamai:
 Užtepkite pakankamą kremo kiekį. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės linkę naudoti per mažą kiekį apsauginio kremo nuo saulės. Suaugusiems pakankamas apsauginio kremo nuo saulės kiekis yra maždaug 30 ml (2 valgomieji šaukštai).
 Kremu tepkitės kaskart eidami į lauką, net ir esant debesuotai dienai.
 Kremu turi būti išteptos visos saulei atviros kūno vietos.
 Kremas turi atitikti odos tipą: gelio konsistencijos priemonės riebios odos savininkams, o turintiems sausą odą tinka losjonai.
 Pakartotinai pasitepkite kremu kas 2 valandas, po maudynių ar suprakaitavus.
 Vaikų apsauga nuo odos vėžio. Kūdikių ir mažų vaikų oda labai jautri. Visus vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie lengvai įdega, būtina saugoti nuo saulės spindulių. Didžiausia rizika šviesiaplaukiams ir raudonplaukiams, šviesiomis akimis ar strazdanotiems. Kūdikių iki 6 mėnesių nepalikite saulėkaitoje, ypač vidurdienį. Vyresnius nei 6 mėnesių kūdikius reikėtų tepti apsauginiais kremais.

Mažai būnant saulėje organizme gali sumažėti vitamino D gamyba, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių pakanka saulėje pabūti mažiau nei 15 minučių, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis.
Ankstyva ir savalaikė odos vėžio diagnostika ženkliai sumažina ligos išplitimo riziką ir pagerina išgyvenamumą. Odos navikų ištyrimas yra nesudėtingas, neskausmingas ir greitai atliekamas procesas. Be to, ankstyvos stadijos ligą yra kur kas lengviau pagydyti.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija