Užimtumo tarnyba: pandemija padidino pedagogų deficitą

Trūkstamų pedagogų paieškas mokyklos šiais metais pradėjo anksčiau nei įprastai. Mokytojų paklausa darbo rinkoje imdavo didėti rugpjūtį, tačiau šiemet tie procesai prasidėjo mokslo metams net nesibaigus. Net ketvirtadaliu – 25,3 proc. birželį augo laisvų darbo vietų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Užimtumo tarnyboje buvo pateikti 208 darbo pasiūlymai pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams (pernai – 166), 50 – pradinio ugdymo mokytojams (pernai – 48), 11 – priešmokyklinio ugdymo pedagogams (16), 51 – specialiųjų poreikių mokinių mokytojams (15 laisvų darbo vietų daugiau nei pernai).

„Jau ne vienerius metus fiksuojame mokytojų pasiūlos ir paklausos neatitikimą darbo rinkoje. Tai lemia teritorija (miestas ar rajonas), mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos darbo grafikas, darbo užmokestis, mokyklos reputacija („prestižinė“ ar „eilinė“), susisiekimo ir mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. – Šios priežastys turi įtakos pedagogų struktūriniam nedarbui. Per pandemiją nuotolinis mokymas ir galbūt pervargimas dirbant neįprastomis sąlygomis irgi lėmė kai kurių mokytojų apsisprendimą keisti darbą“.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų grupėje beveik pusė – 46 proc. laisvų darbo vietų buvo skirtos lietuvių ir anglų kalbos bei matematikos mokytojams. Paklausiausi – anglų kalbos pedagogai, kuriems siūlomos 37 darbo vietos, lietuvių kalbos – 33, matematikos – 26.

Didžiausias pagrindinio ir vidurinio mokytojų poreikis – Klaipėdos (58) ir Vilniaus (50) apskrityse, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų – Vilniaus apskrityje (13).

Anglų ir lietuvių kalbų pedagogų trūkumas fiksuotas Vilniuje – reikia atitinkamai 13 ir 11 specialistų, Klaipėdoje mokyklos ieško 10 lietuvių kalbos ir 9 matematikos mokytojų. Kauno apskrityje didžiausias poreikis – 14 laisvų darbo vietų skirta pradinio ugdymo mokytojams.

Birželį darbo pasiūlymų nebuvo pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos direktoriams.

Užimtumo tarnyboje birželio pabaigoje buvo įregistruoti 1205 asmenys, kurie ieškojo – pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo, 237 – pradinio mokytojo darbo, 50 – specialiųjų poreikių mokinių mokytojo darbo, 45 – priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo.

Mokytojų darbo pasiūloje dominuoja kūno kultūros mokytojai – darbo ieškojo 164 asmenys. Anglų kalbos pedagogų – 150, muzikos – 147, dailės – 130 pedagogų.

Perteklius kūno kultūros specialistų – Kauno ir Vilniaus apskrityje (53 ir 41). Muzikos mokytojais siekė įsidarbinti Vilniaus apskrityje (55), dailės mokytojais – Kauno apskrityje (42). Daugiausiai – net 50 anglų kalbos mokytojo darbo ieškančių – Vilniaus apskrityje.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogų poreikis šalyje mažesnis nei pernai tokiu pat metu – atitinkamai 11 ir 16 laisvos darbo vietos.

Šių metų pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre iš viso buvo pateikta 1275 laisvų darbo vietų pedagogams, pernai – 958. Geriausios įsidarbinimo galimybės buvo logopedams – 148, specialiųjų pedagogų – 102, lietuvių kalbos mokytojams – 93, anglų kalbos mokytojams – 85. Per tą patį laikotarpį darbo ieškojo 961 mokytojas, pernai – 1407. Dauguma – pradinio ugdymo mokytojai –122, kūno kultūros mokytojai – 101, anglų kalbos mokytojas – 87, muzikos mokytojai – 75.

Parengta pagal Užimtumo tarnybos informaciją

Nuotraukų galerija