Žmonių kūryba gyvuoja ir klesti

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje viešėję nuolat atsinaujinančios mūsų kalbos žinovės – „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė ir Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė Agnė Aleksaitė kalbėjo apie lietuvių kalbos naujažodžius, Metų žodžio, Metų posakio rinkimus. Klausytojai buvo aktyvūs, atsakė į pranešėjų klausimus ir gavo praktiškų dovanų.
A. Aleksaitė pasakojo apie Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) http://naujazodziai.lki.lt/, paieškos jame galimybes, privalumus ir pan. ND kuriamas Lietuvių kalbos institute nuo 2011 metų, sumanytoja – humanitarinių mokslų daktarė Rita Miliūnaitė. ND fiksuojami naujieji XXI a. pr. lietuvių kalboje atsiradę žodžiai, neįrašyti į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, didįjį Lietuvių kalbos žodyną ir Tarptautinių žodžių žodyną (pvz., ND fiksuoja „betonoidą“, „betonmonstrį“, „stiklainį“ ir kt., greta vartosenoje turime „gryčią“). Į ND taip pat traukiami žodžių junginiai, santrumpos, naujos žodžių reikšmės, informacija apie naujažodžių kilmę, vartojimą ir norminimą. Jis iliustruotas autentiškais vartosenos faktais ir nuotraukomis. ND – įrankis kalbos mokslo darbams, naudinga faktų sankaupa mokytojams, dėstytojams, vertėjams, žurnalistams, redaktoriams, taip pat visiems vartotojams, kurie domisi naujais kalbos reiškiniais. ND paneigia stereotipą „naujus žodžius kuria kalbininkai“ – išties žodžius kuria visa visuomenė. Dr. R. Miliūnaitės nuomone, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne sukaupti duomenys jau dabar rodo, kad kalbos kūrėjai iš tiesų yra visi kalbos vartotojai, gebantys sukurti ir vienadienių, ir ilgiau vartosenoje išsilaikančių naujadarų. Tik apie tai viešojoje erdvėje kalbos specialistų balso bemaž negirdėti. Lietuvių kalba turi užtektinai darybos priemonių, gyvybingumo ir lankstumo, kad galėtų prisitaikyti prie kintančių visuomenės gyvenimo poreikių. Svarbu tik, kad patys kalbos vartotojai norėtų aktyviau įsitraukti į šią veiklą, kad mokėtų naudotis įvairiais kalbinės raiškos būdais“.
R. Urnėžiūtė apžvelgė Metų žodžio rinkimų tradiciją – ji kilo iš vokiškai kalbančių šalių nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. Metų žodžius renka ir mūsų kaimynai lenkai, latviai. Pavyzdžiui, 2018-ųjų lenkų Jaunimo metų žodis „dzban“ (analogija su liet. uzbonu) įvardija ąsotį arba nevykėlį, žioplį. Latviai nuo 2003 m. renka Metų žodį, Metų piktžodį, Metų sparnuotąjį posakį ir metų nusišnekėjimą. Kartais tuos žodžius sunku taikliai išversti ir apibūdinti lietuvišku atitikmeniu, reikia papildomo paaiškinimo.
Lietuvoje rinkti Metų žodį kilo mintis literatūrologui Virginijui Gasiliūnui, buvo sudaryta komisija, patvirtinti jos veiklos nuostatai ir jau trečius metus vyksta rinkimai. Renkamas žodis ar posakis iš esmės atskleidžia visuomenės nuotaikas, taikliausiai įvardija aktualius reiškinius.
2017 m. – pirmųjų rinkimų metų – posakiu tapo J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorės G. Bulgakovienės posakis „Laikausi kaip Gedimino kalnas“, labai atitikęs tų metų aktualijas. Metų žodžiai ir posakiai išpopuliarėja, išsiplečia jų reikšmės.
Rinkdama 2018-ųjų Metų posakį komisija daugiausia balsavo už posakį „Vaikų teises iškviesiu“, o visuomenė – už „Viešpatie, te Lietuva būna
vilties švyturiu“. Metų žodis – tarsi metų ženklas, 2018-asiais tai buvo „šimtmetis“, „veryganas“, „mokytojai“. 2019-ieji – rinkimų metai ir juos atspindi žodžiai „taškučiai“, „žirniukai“, „burbuliukai“, „riestanagystė“, posakis „Jei pasiūlys, tai paimsim!“ ir kt.
Laukiama Metų žodžių ir Metų posakių, vertų dalyvauti 2019 metų rinkimuose. Siūlymus, pastabas siųskite e. paštu metuzodis@gmail.com arba Metų žodžio feisbuko paskyroje.

Parengė Alytaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė kalbos tvarkytoja D. Žukaitienė