Nuotraukos autorius: delfi.lt

Žemės ūkio ministerija: ką reikia žinoti apie gaisro Alytuje padarinius?

„Nukentėjusiųjų dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje nuostoliai bus kompensuoti. Dėl kompensavimo tvarkos Vyriausybėje tarsimės pirmadienį, lapkričio 4 d. Darome viską, kas įmanoma, kad šio įvykio pasekmės būtų kuo minimalesnės, taip pat kviečiu ir Alytaus bei aplinkinių rajonų žmones įsiklausyti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Visuomenės sveikatos centro rekomendacijas“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi rizikos vertinimą pagal Aplinkos ministerijos sudarytą teršalų sklidimo „vėjų rožę“, išskyrė 25 gaisro Alytuje galimai paveiktus Alytaus rajono kaimus: Butkūnų, Butrimiškių, Daugirdėlių, Dubėnų, Dubių, Genių, Jasunskų, Jurgiškių, Kaniūkų, Karklynų, Kelmanonių, Kriaunių, Laburdiškių, Likiškėlių, Likiškių, Miklusėnų, Navickų, Radžiūnų, Raudonikių, Rumbonių, Talokių, Taukotiškių, Užubalių, Zaidų, Žaunieriškių.

VMVT parengė planą, pagal kurį atrinkti ir toliau atrenkami maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų mėginiai ir vykdomi laboratoriniai tyrimai dėl kenksmingų medžiagų nustatymo. Mėginių atrinkimo periodiškumas ir kiekis bus koreguojami pagal gaunamus laboratorinių tyrimų rezultatus ir kitų institucijų pateiktus jų atliktų tyrimų duomenis. Taip pat pagal informaciją apie aplinkos užteršimą gaisro metu bei pagal numatomus gauti dirvožemio ir paviršinio vandens tyrimų rezultatus, bus vykdoma ilgalaikė stebėsena rizikingiausiuose produktuose.

Spalio 21 d. VMVT atrinko žaliavinio pieno, pieno produktų mėginius. Pagal gautus tyrimų rezultatus, didesnis nei leistina dioksinų kiekis nustatytas žaliavinio pieno mėginiuose, paimtuose iš kelių Alytaus raj. esančių ūkių. Dioksinai didžiausią leistiną kiekį 8 kartus viršijo žaliavinio pieno mėginyje, atrinktame Alytaus raj. kaime esančiame pieno ūkyje, kuriame gyvuliai buvo laikomi lauke. Be to 2,5 karto daugiau šios sveikatai kenksmingos medžiagos rasta ir pieno mėginyje, atrinktame pieno supirkimo punkte, nuo gaisravietės nutolusiame apie 6 km.

Siekiant užtikrinti, kad užterštas pienas nepatektų į rinką, pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms uždrausta supirkti pieną iš ūkių teritorijose, kurios patenka į gaisro paveiktą zoną.

Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų, kurioms taikomi apribojimai, sąrašas, esant būtinybei, gali būti keičiamas.

Informacija pieno ūkių savininkams

Leidimas atnaujinti žaliavinio pieno tiekimą rinkai (t. y. pardavimą pieno supirkimo punktams ar tiesiogiai vartotojams), naudojimą asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti bus suteikiamas individualiai kiekvienam ūkiui. Įvertinus gautus pieno mėginių, atrinktų iš konkretaus ūkio, laboratorinių tyrimų rezultatus ir gyvulių girdymo, šėrimo ir laikymo ūkyje sąlygas.

Informacija ūkinių gyvulių laikytojams
Visi skerdžiami gyvuliai iš gaisro paveiktos teritorijos į skerdyklas gali būti vežami ar skerdžiami asmeninėms reikmėms tik gavus atskirą VMVT leidimą. Ūkinių gyvulių laikytojams, patenkantiems į gaisro paveiktą zoną, draudžiama parduoti tiesiogiai iš ūkių ir kitose prekybos vietose mažais kiekiais gaminamus gyvūninės kilmės maisto produktus: kiaušinius, naminių paukščių ar gyvūnų mėsą ir jos produktus.

Rekomendacijos gyventojams
Nevartoti maistui ir neprekiauti natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose sužvejota žuvimi, sumedžiotų žvėrių mėsa, surinktais grybais, miško uogomis, kol bus gauti taršos poveikio aplinkai vertinimo tyrimų rezultatai.

Svarbu
Iš aplinkos su oru, vandeniu ar maistu į žmogaus ar gyvūnų organizmą patenkantys dioksinai sukelia lėtinius apsinuodijimus, kurių poveikis juntamas ilgą laiką. Jie tirpūs riebaluose ir šiek tiek vandenyje, kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje. Net labai maži dioksino kiekiai neigiamai veikia sveikatą ir kelia pavojų gyvybei.

VMVT ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, reaguodami į Alytaus mieste ir rajone susidariusią ekstremalią situaciją dėl padangų degimo produktų sukeliamo poveikio maisto saugai ir gyvūnų sveikatai, pateikė rekomendacijas, skirtas tiriamų gaisro paveiktų teritorijų gyventojams ir veikiančioms maisto tvarkymo įmonėms.
Tarnyba taip pat rekomenduoja atsižvelgti į šias rekomendacijas aplinkinių teritorijų gyventojams, jei jie jautė dėl gaisro kilusios taršos poveikį (kvapą, susikaupusius dūmų debesis ir kt.)
Dėl gaisro maisto saugai kylantys pavojai
Pagrindiniai dėl gaisro maisto saugai kylantys pavojai yra susiję su galima tarša policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (pvz., benz(a)pirenu), dioksinais, polichlorintais bifenilais, furanais, sunkiaisiais metalais (nikeliu, švinu, arsenu, chromu, cinku ir kt.). Degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, kurie gali užteršti paviršinius vandenis, dirvą, pasėlius. Teršalų koncentracija būna didesnė augalų paviršiuje (žievelėje, išoriniuose lapuose), todėl didžioji dalis teršalų gali būti pašalinama plaunant, lupant daržoves, vaisius. Be to, lapinės daržovės jautresnės švino taršai nei šakniavaisiai ir gumbavaisiai. Paviršinė tarša gali būti maksimaliai pašalinta daržoves apdorojant.
Rekomendacijos gyventojams dėl geriamojo vandens ir maisto produktų vartojimo ir laikymo:
● sandariai uždengti geriamojo vandens šulinius, kad į juos nepatektų ore pasklidusios degimo metu išsiskyrusios kietosios dalelės, kiti teršalai, lietaus vanduo;
● nenaudoti atvirų šachtinių šulinių vandens maistui ruošti. Kadangi šis vanduo gali būti užterštas gaisro metu ore pasklidusiais teršalais ir nesaugus vartoti, gerti ir maistui gaminti naudoti vandentiekio ar fasuotą geriamąjį vandenį;
● kūdikių, vaikų ir ligonių maistui nenaudoti vaisių ir daržovių, užaugintų ar neapsaugotų nuo išorinės taršos gaisro paveiktoje teritorijoje;
● nevartoti maisto produktų (pakuotų, nepakuotų) iš gaisravietės, kurie tiesiogiai buvo paveikti vandeniu ar specialiomis gaisrui gesinti skirtomis cheminėmis medžiagomis;
● nevartoti dar nenuimtų gaisro paveiktoje teritorijoje augančių lapinių daržovių (pvz., špinatų, salotų), uogų;
● nerinkti, nevartoti ir neparduoti gaisro paveiktoje teritorijoje augančių grybų, miško uogų (pvz., spanguolių, putinų, šermukšnių ir pan.);
● daržoves ir vaisius, išskyrus lapines daržoves, surinktus iš gaisro paveiktoje teritorijoje esančio atviro grunto, prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu, nulupti, nuimti viršutinius lapus;
● esant galimybei, gumbavaises daržoves (bulves, topinambus), šakniavaisines daržoves (salierus, burokėlius, morkas, pastarnokus, ridikus, ropes), auginamas atvirame grunte ir dar nenuimtas, nuimti iš laukų ir gerai nuvalytus nugabenti į paruoštas saugyklas;
● dar nenuimtas kopūstines daržoves (kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus) ir svogūnines daržoves (česnakus, porus, svogūnus) maksimaliai apdoroti pašalinant išorinius lapus;
● prieš vartojant, įvertinti visų vaisių ir daržovių būklę ir kilus bent menkiausiam įtarimui (pvz., ant vaisių, daržovių ar jų lapų pastebima neįprasta tarša suodžiais ir pan.) – juos išmesti;
● įvertinti vaisių ir daržovių sandėliavimo patalpų būklę, ar per atvirus langus ir duris nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;
● nesant galimybių laikyti gyvulius tvartuose, ganyklose ganomų gyvulių pieno ir iš jo pagamintų produktų nevartoti maistui ir neparduoti kitiems iki atskiro pranešimo;
● nesant galimybių gyvulius šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, iš gyvulių gautų gyvūninių produktų (pieno, kiaušinių, mėsos) nevartoti maistui;
● nevartoti maistui ir neparduoti iš ūkių ir kitų prekybos vietų gyvūninės kilmės maisto produktų (kiaušinių, žuvies, sužvejotos natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose, asmeninėms reikmėms paskerstų gyvūnų, sumedžiotų žvėrių vidaus organų (plaučių, kepenų, inkstų), gautų iš gaisro paveiktų teritorijų.
Rekomendacijos maisto tvarkymo įmonėms dėl maisto produktų ir žaliavų sandėliavimo ir gamybos:
● auginantiems vaisius, daržoves, uogas, javus, aplink taršos šaltinio zoną rekomenduojama įvertinti vykdomos veiklos pobūdį, mastą ir ištirti dirvožemį dėl galimos taršos dioksinais;
● sandėliuojantiems vaisius ir daržoves, įvertinti, ar per saugyklų atvirus langus, duris, ventiliacijos angas nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;
● įmonėms, esančioms gaisro paveiktoje teritorijoje ir sandėliuojančioms daržoves, vaisius, grūdus, maisto produktų gamybos įmonėms būtina sustiprinti savikontrolės procedūras atliekant maisto produktų laboratorinius tyrimus dėl galimos cheminės taršos (pvz., PAA, dioksinais, PCB, furanais, sunkiaisiais metalais (nikeliu, švinu, arsenu, chromu, cinku ir kt.);
● gaisro paveiktoje teritorijoje veikiančioms įmonėms arba įmonėms, kurios gauna žaliavas iš gaisro paveiktos teritorijos, įvertinti jas ir atlikti reikiamus laboratorinius tyrimus;
● maisto produktų gamybos įmonėms, esančioms gaisro paveiktoje teritorijoje, įsivertinti veiklą, atkreipiant dėmesį į gamybos proceso ypatumus bei galimybę teršalams patekti į maisto grandinę per žaliavas (superkant pieną iš gaisro paveiktų teritorijų), ventiliacijos sistemas, vandenį, kilus įtarimų – atlikti produkcijos laboratorinius tyrimus;
● imtis visų priemonių, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs produktai.
Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:
Padangų degimo metu išsiskiria aplinkos teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, sieros oksidai, azoto oksidai ir lakieji organiniai junginiai, taip pat labai pavojingi oro teršalai: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, dioksinai, furanai, vandenilio chloridas, benzenas, polichlorinti bifenilai bei sunkieji metalai: arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šie teršalai, išsiskirdami iš atviros padangų gaisravietės, gali sukelti ūminį (trumpalaikį) ir lėtinį (ilgalaikį) pavojų gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų sveikatai. Atsižvelgiant į trukmę, laipsnį ir teršalų koncentraciją, jie gali sudirginti odą, akis ir gleivinę, paveikti kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą, vėliau gali pasireikšti kancerogeninis ar mutageninis poveikis. Todėl būtina imtis priemonių naminiams gyvūnams apsaugoti:
● neleisti naminių paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių. Visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);
● šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;
● Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens tekinių vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas;
● šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;
● nešerti gyvulių nenuimtais pašariniais runkeliais, kitais pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais, ir jų neparduoti;
● lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;
● jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;
● neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);
● nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos taryba yra pasirengusios teikti konsultacijas dėl žalos fiksavimo ar kitą reikalingą metodinę pagalbą.

Kontaktinis asmuo Žemės ūkio ministerijoje – Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas, tel. 852391083.

Žemdirbiai taip pat gali konsultuotis su VMVT atstovais: valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Romu Černiumi, mob. tel. 8 687 40 010 arba su patarėju Jonu Vaikšnoru, mob. tel. 8 612 11 500.
VMVT taip pat primena, kad esant įtarimų dėl geriamojo vandens, maisto saugos ir kokybės, gyvūnų gerovės pažeidimų gyventojai gali kreiptis nemokamu telefonu 8 800 40 403, el. paštu skundai@vmvt.lt.