Aptarta ekologinio ūkininkavimo ateitis

Rengdama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) organizuoja diskusijas su socialiniais partneriais. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir ministerijos specialistai kartu su žemdirbių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų atstovais vaizdo konferencijoje aptarė ekologinių ūkių ateities ir jų rėmimo po 2022 m. klausimus.

Postūmis į žaliąjį ūkininkavimą

Artėjant naujajam finansiniam laikotarpiui, Europos Sąjungoje vis dar nesutariama, kokio dydžio žaliąsias ambicijas turės įgyvendinti kiekviena valstybė narė. Tačiau numatoma, kad 40 proc.  bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto turės būti skirta su aplinkosauga ir klimatu susijusiems tikslams. „Derybos tarp Europos Tarybos ir Europos Parlamento dėl BŽŪP paketo tebevyksta. Proveržio tikimės gegužės mėnesį. Manau, pradžioje užtektų, jei valstybės narės skirtų eko-schemoms bent 20 proc. savo tiesioginių išmokų finansinio voko. Tai būtų  didelis postūmis  į žaliąjį ūkininkavimą“, – teigė ministras K. Navickas.

Lietuva savo strateginį planą ir tikslus Europos Komisijai turi pateikti iki metų pabaigos. „Konsultacijos su socialiniais partneriais mums labai reikalingos, kad galėtume strateginį planą koreguoti atsižvelgdami į patirtį ir jūsų pastabas“, – kalbėjo ministras.

Finansinis vokas – 405 mln. eurų

Šiuo metu ekologinis ūkininkavimas remiamas tik iš kaimo plėtrai skirtų lėšų. Naujuoju laikotarpiu atsiranda galimybė finansuoti jį ir per tiesioginių išmokų ramstį – tai pasirinkti gali pačios valstybės. 2023-2027 m. Lietuvai tiesioginėms išmokoms skirta 3012,3 mln. Eur, o kaimo plėtrai – 977,5 mln. Eur ES lėšų. ŽŪM, atsižvelgdama į šį Lietuvai skirtą finansavimą ir privalomą lėšų skyrimą eko-schemoms bei kaimo plėtros aplinkos ir klimato priemonėms, siūlo ekologinį ūkininkavimą remti per tiesioginių išmokų ramstį, o perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo – per kaimo plėtros ramstį. Taip pat ateityje siūlo išlaikyti šio laikotarpio paramos gavėjų įsipareigojimų trukmę.

ES tikisi, kad iki 2030 metų ekologiniai plotai sudarys 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Šiandien mūsų šalyje ekologiniai plotai sudaro 8,1 proc. žemės ūkio naudmenų – atitinkame ES vidurkį, kuris yra 8 proc. Lietuvoje 2020 m. 44 proc. sertifikuoto ploto sudarė javai,  34 proc. – daugiametės žolės, 8,9 proc. – ankštinės kultūros, tačiau mažėja gyvulių.

ŽŪM ekologinių ūkių rėmimo scenarijų parengė atsižvelgdama į praėjusio finansinio laikotarpio ekologinių plotų kitimą ir nacionalinius įsipareigojimus. Numatoma, kad 2027 m. Lietuvoje ekologiniai plotai turėtų sudaryti 13 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų, o 2030 m. – 15 proc. Finansinis 2023–2027 metų vokas turėtų siekti 405 mln. Eur, iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą. Bendras ekologinis plotas 2027 m. turėtų pasiekti 382 tūkst. ha.

ŽŪM siūlo atnaujinti išmokų dydžius ir optimizuoti išmokų grupes – dabartines 8 išmokas sujungti į 3 ir skiriamas išmokas padidinti visose grupėse. Taip pat naujuoju finansiniu laikotarpiu siūloma išlaikyti dabartinę taisyklę, jog ekologinis plotas, viršijantis 200 ha, būtų remiamas 70 proc. intensyvumu, t. y. išmoka mažinama 30 proc. Kadangi dėl sumažėjusio gyvulių skaičiaus gyvulininkystės dalis bendroje ekologinės produkcijos vertėje nuolat mažėjo, siūloma skirti papildomą išmoką už sąlyginį gyvulį.

Galima rasti visiems tinkamus sprendimus

Lietuvos grūdų augintojų ir Žemės ūkio bendrovių asociacijų atstovų nuomone, ekologiniam ūkininkavimui iškelti tikslai yra per daug ambicingi. Jie negalės būti pasiekti, jei tam nebus skirta daugiau lėšų. Pasak šių asociacijų, ekologinį ūkininkavimą propaguoti ir plotus plėsti būtina, tačiau reikia skirti deramą finansavimą ir kitoms eko-schemoms, taip nenuskriaudžiant kitų ūkininkų.

O štai Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis yra įsitikinęs, kad chemizuotas ūkininkavimas jau praeitis – ateitis priklauso ekologiniam ūkininkavimui. Ir nesvarbu, kokio dydžio ekologinis ūkis, visiems reikalavimai turi būti vienodi, nes negalima palikti vietos išmokų medžiotojams. „Reikia išlaikyti ir įsipareigojimų trukmę. Neturi taip būti, kad metus ūkininkavau ir pabėgau“, – kalbėjo ūkininkas.

Susitikime dalyvavusiems žemdirbiams taip pat rūpėjo, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu išmokas gautų ir ekologiškai bitininkaujantys, taip pat auginantys sėklas bei pluoštines kanapes. Daugelio jų nuomone, labai svarbu remti ekologinę gyvulininkystę, nes šiuo metu išmoka už gyvulius yra mažesnė nei už grūdines kultūras. Atkreiptas dėmesys ir į ūkininkaujančius nederlingose žemėse bei dar tik pradėsiančius ekologiškai ūkininkauti. Kai kurie kalbėjusieji pasigedo ekologinio sektoriaus vizijos ir siūlė parengti jo strateginį planą.

Žemės ūkio ministras sutiko, kad dėmesys gyvulininkystei tikrai turi būti didesnis. Jo nuomone, ekologiniams ūkiams taip pat turėtų būti skiriamos didesnės žymėto dyzelino normos. Tačiau ministras užkirto kelią puolimui prieš smulkius ūkius. “Būtent dėl tokių ūkių ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimo norime tobulinti viešųjų pirkimų instrumentą, kad smulkieji susitelktų ir jų produkciją galėtų pirkti valstybės įmonės”, – sakė ministras.

Ministras K. Navickas, atsakydamas į klausimus, ar ekologinis ūkininkavimas bus remiamas ir iš kitų finansavimo šaltinių, pabrėžė ES ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų (EURI) svarbą. „Žemės ūkis atsigavimui po koronaviruso pandemijos gavo beveik 140 mln. eurų, kuriuos pereinamuoju 2021-2022 m. laikotarpiu investuosime į gamybą, perdirbimą ir ekologinį žemės ūkį”, – sakė ministras, pabrėždamas  koncentravimąsi į inovatyvius projektus. Tačiau, pasak jo, svarbu ne vien pinigai ar investicinės kryptys – bendromis pastangomis visiems galima rasti tinkamus instrumentus ir sprendimus.