Nuotraukos autorius: M.Patašiaus nuotr.

Siūlomi mokestiniai pokyčiai gelbės uždirbančius mažiausiai

Opoziciniai Seimo socialdemokratai įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siekia teisingesnės ir aiškesnės mokesčių sistemos. Siūloma, kad būtų apmokestinamos visos gaunamos pajamos, net tik tos, kurios susijusios su darbo santykiais, tačiau tarifai, kuriomis jos apmokestinamos, būtų skirtingi: gaunantiems mažas pajamas – pajamų mokesčio tarifas mažėtų nuo dabartinio 15 proc., o gaunantiems didesnes – augtų.  Apie siūlomas įstatymo pataisas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje prakalbo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas ir parlamentarė Rasa Budbergytė. Anot Seimo narės, pajamų nelygybė Lietuvoje įgijo grėsmingą mastą, lemia emigraciją, socialinę įtampą, kenkia šalies ekonomikos augimui ir ateityje pakirs finansinį stabilumą, tad būtina imtis aktyvių veiksmų. „Egzistuoja posakis: šalyje įmanoma turėti arba „plokščius mokesčius“, kaip turime dabar, arba demokratiją. Bet neįmanoma turėti abiejų. Mes siūlome demokratijos stiprinimą per mokesčius“, – teigė projekto iniciatorė, buvusi finansų ministrė R. Budbergytė. Tuo tarpu socialdemokratų vedlys G.Paluckas priminė, kad progresinių mokesčių įstatymą Vyriausybė yra įrašiusi į savo programą, todėl LSDP nariai Seime suskubo parengti naują įstatymo projektą.  „Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad taip, deja, mūsų partijos Vyriausybės nesugebėjo įvesti diferencijuoto pajamų mokesčio visoms pajamoms ir tai priimame kaip klaidą, kuri turi būti ištaisyta“, – sakė G. Paluckas.

Daliai žmonių mažėtų mokestinė našta

Jis teigė, kad šis progresinių mokesčių modelis yra unikalus tuo, kad yra išsamus ir apima ne tik pajamas, susijusias su darbo santykiais, bet ir pajamas iš kitų šaltinių. Pasak G.Palucko, kaip ne kartą savo išvadose yra teigusi Europos Komisija (EK), Lietuvoje mokesčių sistema dalinai prisideda prie pajamų nelygybės. LSDP pirmininkas priminė, kad jo vedama partija pastaruosius 20 metų siūlo vienokia ar kitokia forma ir intensyvumu įvesti progresinius mokesčius. Šis siūlomas modelis, anot jo, savyje apsprendžia tokius klausimus, kaip vaikų auginimo išlaidos, keturių tarifų gradacija ir įvedus tokius mokesčius, mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms mokestinė našta mažėtų.

„Noriu pasidžiaugti, kad progresiniams mokesčiams aplinka ir aplinkybės jų įvedimui yra palankios, nes pirmiausia, progresinių mokesčių siekį Vyriausybė yra įsirašiusi savo programoje. O antra, Seime jau yra pateikimo stadiją praėję kitokie progresinių mokesčių siūlymai, kurie yra neišsamūs, tam tikra prasme kompromituoja progresinių mokesčių idėją. Todėl mes ir teikiame savo progresinių mokesčių pasiūlymą“, – kalbėjo G.Paluckas.

Padės gaunantiems mažiau

Parlamentarė R.Budbergytė tikino, kad Lietuvoje jau yra atėjęs laikas, kai būtina įvesti progresinius mokesčius. Politikė kalbėjo, kad atsigaunant ekonomikai auga pajamos iš kapitalo ir stambaus verslo. Jos teigimu, taip yra dėl to, kad ilgus dešimtmečius visame pasaulyje dividendų pelno apmokestinimas buvo labai sumažintas. Tai lėmė, kad turtingieji ir toliau kraunasi turtus, o gaunantys mažas pajamas žmonės skursta ir turi mokėti dvigubai didesnius mokesčius, nei turtingieji. „Progresiniai mokesčiai yra kaip ekonominis įrankis perskirstyti pajamas. Tai yra visuotinai pripažįstamas įrankis, kuris skiriasi nuo gerovės perskirstymo. Dažnai sutinkame pasipriešinimą iš žmonių, nes galvojama, kad bus atimtas sunkiai uždirbtas turtas.

Noriu patikinti, kad visame pasaulyje ekonomistai pripažįsta, kad pajamų perskirstymas yra ekonominis įrankis, kuris, jei teisingai sumodeliuotas ir teisingai administruojamas, leidžia perskirstyti pajamas be jokios žalos turtui ir tiems, kurie sunkiai gyvena ir kuriems turi ateiti nauda iš pajamų perskirstymo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R.Budbergytė. Seimo narė aiškino, kad progresinius mokesčius galima laikyti ekonominiu įrankiu, nes jeigu pajamos yra paimamos ir keliauja ekonominiu būdu iš turtingesnių visuomenės sluoksnių, tai vargingieji įgauna didesnę perkamąją galią. Kitaip tariant, auga sluoksnis žmonių, kurie gali daugiau vartoti.

Ekonomistai perspėja, kad nors valdantieji ir džiūgauja dėl perteklinių viešųjų finansų, iš tiesų bėda ta, kad viešųjų išteklių nėra pakankamai, o tie, kurie yra, nėra tvarūs. Socialdemokratės teigimu, visos nesprendžiamos, įsisenėjusios demografinės problemos, emigracija, pajamų nelygybė, veda į tai, kad lėtėja šalies ekonominis augimas, nes lėtėja ekonominis vartojimas. „Žmonės nebeturi už ką pirkti prekių ir paslaugų, kurias gamina tas pats verslas ir iš kurio tarpsta turtingiausi visuomenės sluoksniai. Todėl progresiniai mokesčiai, kuriuos mes siūlome, sprendžia, pirmiausia, problemas tų, kurie labai mažai uždirba“, – sakė R.Budbergytė.

Kas siūloma?

Socialdemokratai siūlo, kad: – Minimali mėnesinė alga būtų prilyginama neapmokestinamų pajamų dydžiui, kuris pagal projektą yra 400 eurų. Tai reiškia, kad gaunantieji minimalią algą mokėtų 0 proc. mokesčių. R.Budbergytė pabrėžė, kad mokesčių tarifas didėtų tik tada, kai būtų viršijama tam tikra įstatymo projekte numatyta riba. Progresinius mokesčius siūloma taikyti ne tik pajamoms iš darbo, bet ir pajamoms iš individualios veiklos, kapitalo. – Projekte numatyti ir metiniai tarifai. Pagal šiuo metu galiojanti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, numatytas bendras 15 proc. tarifas su pora išimčių, kurių viena yra kai pajamos gaunamos iš sandorių, susijusių su atliekomis, o kita – individualios veiklos pajamos. – Siūlomas mėnesinis mokestis, uždirbantiems iki 1500 eurų, yra 14 proc. Uždirbantiems iki 2500 eurų siūloma taikyti 19 proc. tarifą. Gaunantiems iki 3500 eurų siūlomą įvesti 24 proc. tarifą. Didesnės nei 3500 eurų mėnesinės pajamos būtų apmokestinamos 29 proc. GPM tarifu. LSDP taip pat pasisako už tai, kad būtų grąžintas Papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (PNPD) auginantiems vaikus darbuotojams, nes ši priemonė, jų nuomone, skatina žmones neslėpti gaunamų pajamų.

lrytas.lt informacija