Verslo aplinka Lietuvoje gerėja ne taip greitai, kaip nori verslas

„Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkų apklausa parodė – jų buvo per mažai, kad verslo sąlygos Lietuvos ženkliai pagerėtų.

 Teigiamai verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina 49 proc. šalies verslininkų, daugiau nei kas trečio (38 proc.) verslininko vertinimas yra neigiamas, likusieji (13 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės, rodo „Versli Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje atlikta verslininkų apklausa.

 „Nors Pasaulio banko verslo sąlygų tyrimo „Doing Bussiness“ duomenimis, verslo sąlygos Lietuvoje gerėja ir praėjusiais metais iš 21 vietos palypėjome į 16 vietą, tačiau dar yra kur tobulėti. Tai matome ir iš kasdieninės savo veiklos, kai konsultuodami Lietuvos įmones verslo pradžios, plėtros ir eksporto klausimais drauge su klientais neretai turime įveikti ne vieną verslo sąlygas ribojančią tvarką, taisykles ar tiesiog terminus. Tuo pačiu tai mums leidžia identifikuoti tobulintinas vietas, jas viešinti ir teikti pasiūlymus valdžios atstovams dėl verslo aplinkos gerinimo. Mūsų žiniomis, per praėjusius metus Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie tiesiogiai prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo Lietuvoje, tačiau akivaizdu, kad jų negana“, – sako Gytis Morkūnas, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

 G. Morkūno teigimu, per 2017 metus gerinant verslo aplinką daugiausiai nuveikta mokestinės aplinkos, darbo santykių ir administracinės naštos mažinimo srityse.

 „Didžioji dalis – trečdalis visų verslo aplinkos gerinimo pakeitimų buvo atlikta mokestinės aplinkos gerinimo srityje, pvz., sumažėjo tam tikri individualių įmonių ir mažųjų bendrijų mokesčiai, koregavosi 0 proc. pelno mokesčių lengvatos gavėjų sąrašas, buvo patikslintas individualios veiklos apmokestinimas ir išaiškinta mokesčių apskaičiavimo tvarka ir kt. Taip pat gerėjo darbo santykių reglamentavimo sąlygos ir tvarkos, dėl to iš dalies lengvėjo užsieniečių įdarbinimo galimybės, pakeista ir išaiškinta nepilnamečių įdarbinimo tvarka, su naujuoju Darbo kodeksu atsirado darbo santykius lengvinančių aplinkybių“, – komentuoja G. Morkūnas.

 Anot jo, verslui nemažiau svarbus yra administracinės naštos mažinimas, pvz., buvo sumažinta našta darbdaviams papildomai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu, supaprastinta ūkinės-komercinės veiklos vykdymo valstybės sienos apsaugos zonoje tvarka, pagerėjo akcinių bendrovių steigimo sąlygos ir pan.

 „Nors kai kurie pakeitimai liečia tik labai mažą dalį verslo subjektų, tačiau ir mažas akmuo gali ne tik apversti vežimą, bet ir sukelti kalnuose griūtį. Teigiamai vertiname visus valdžios padarytus pokyčius ir toliau sieksime, kad jų būtų kuo daugiau, o su „Versli Lietuva“ verslui būtų lengviau. Labai svarbu pakeisti verslo nuomonę, kad kuriant verslą ir valdžios atstovai gali būti partneriai bei pagalbininkai. Tai padaroma tik per realius darbus ir teigiamą jų poveikį verslo aplinkai, ko nuolat siekiame savo veikloje“, – pabrėžia G. Morkūnas.

 „Versli Lietuva“ tyrimo duomenimis, verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje labiau teigiamai (56 proc.) nei neigiamai (31 proc.) vertina eksportuojančios įmonės, likusieji neturi nuomonės. Tuo tarpu pradedančio ir Lietuvoje veiklą vykdančio smulkaus bei vidutinio verslo atstovų nuomonės prieštaringos – 45 proc. verslininkų verslo kūrimas sąlygas vertina teigiamai, bet beveik tiek pat (42 proc.) – neigiamai, likusieji neturi nuomonės. Pusė (50 proc.) apklaustų startuolių verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina teigiamai, trečdalis (33 proc.) – neigiamai, daugiau nei šeštadalis (17 proc.) neturi nuomonės.

 Tyrimą 2017 m. pabaigoje „Versli Lietuva“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, verslo atstovų apklausoje dalyvavo 1035 respondentai.