Naujas NT mokestis: paaiškino, ar teks mokėti sodininkams, garažų ir sodybų savininkams

Mokestį skaičiuos valstybė

Nepasitvirtino ir nuogąstavimai, kad gyventojai bus apkrauti naujais biurokratiniais rūpesčiais. Parengtoje tvarkoje nurodoma, kad naujojo mokesčio skaičiavimais pasirūpins valstybė. Visus duomenis kaups Registrų centras ir reikiamą informaciją pateiks Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). VMI parengs preliminariąsias deklaracijas, kurias gyventojams liks tik patvirtinti. Skaičiuojama, kad naujoji tvarka būtų aktuali apie 220 tūkstančių gyventojų – tiek asmenų turi sukaupę ne po vieną gyvenamosios paskirties būstą. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, didžioji dalis gyventojų gautų ne didesnę kaip 30 eurų metinę sąskaitą. Daugiau tektų mokėti tik apie 30 proc. kelis būstus turinčių asmenų.

Turtingesnieji mokės daugiau

Vis dėlto daugiau ir brangesnio gyvenamojo būsto sukaupusiems gyventojams mokesčių našta augs. Mat jau dabar yra apmokestinami visi brangesni kaip 220 tūkstančių eurų vertės nekomerciniai statiniai. Visa šią sumą viršijanti dalis apmokestinama jau 0,5 proc. mokesčiu. Jei statinys ar keli statiniai viršija 300 tūkstančių eurų, tada metinis mokestis išauga iki 1 proc. Brangesnis kaip 0,5 milijono eurų vertės nekilnojamasis turtas apmokestinamas 2 proc. tarifu. Progresiniai nekilnojamojo turto mokesčiai taikomi ir garažams, ir sodo nameliams, ir sodyboms. Jei visų turimų nekomercinių statinių vertė neviršija 220 tūkstančių eurų, piniginės praverti nereikės.

Bus besinaudojančiųjų landomis

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorių Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad apčiuopiamos naudos iš siūlomo mokesčio nebus: „Tai tėra viena detalė iš 100, o visa kita kažkodėl yra neliečiama“. M.Statulevičius stebisi, kad naudos gavėjas nurodomas valstybė, o ne savivaldybės, kurioms tradiciškai atitenka mokesčiai iš nekilnojamojo turto: „Kažkodėl nusitaikyta tik į gyventojus, nors dėl efektyvesnio naudojimo reikėtų apmokestinti ir valstybės, savivaldybių nekilnojamąjį turtą“. LNTPA vadovas neabejoja, kad naujasis mokestis niekaip negalės stabdyti kylančių nekilnojamojo turto kainų – keliasdešimties eurų mokestis per metus nestabdo noro investuoti: „Apskritai derėtų sujungti žemės ir būsto mokesčius į vieną, tai siūlėme ne kartą, bet nebuvome išgirsti“. Kita vertus, prie Kauno marių įmonės vardu rezidenciją besistatančio Ramūno Karbauskio pavyzdys rodo, kad vargiai bus surenkami tie prognozuojami 11 milijonų eurų, nes lietuviai mėgsta ieškoti landų. „Žinomi pavyzdžiai parodo, kad įstatymus norima apeiti. Prognozuojame, kad tai nutiks ir čia – viena gudresniųjų grupė nemokės, o kitiems teks papildoma našta“, – sakė LNTPA direktorius.

„Burbului“ įtakos neturės

Bendrovės „Ober Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka sakė, kad antrinio būsto apmokestinimas neturės jokios įtakos vadinamajam nekilnojamojo turto kainų „burbului“. „Yra žymiai efektyvesnių priemonių, kuriomis galima paveikti rinką. Lietuvos bankas gali tai padaryti apsunkinęs kreditų išdavimo tvarką, – sakė A.Šapoka. – Todėl manau, kad šis mokestis yra skirtas ne kovoti su kainų „burbulu“, o papildomai surinkti pinigų į biudžetą“. „Ober Haus“ specialisto manymu, surenkant mokesčius kils nemažai problemų, nes kelių ar keliolikos būstų savininkai ras būdų apeiti įstatymus ir mokėti mažiau. „Būsto nuomos kaina nesikeis, nes rinka didmiesčiuose yra konkurencinga. Manau, kad kelių papildomų eurų per mėnesį naštą prisiims savininkai, ir nuomos kaina nekils“, – kalbėjo A.Šapoka. Specialisto manymu, tik fiziniams asmenims skirtas mokestis nėra sąžiningas – Lietuvoje būtina įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kurį mokėtų ir valstybės bei savivaldybių įstaigos.

Gintaras Šiuparys

lrytas.lt informacija