Nuotraukos autorius: G.Bitvinsko nuotr.

Dzūkiškais užrašais išpuošė drabužius: dėl jų leipsta po pasaulį išsibarstę lietuviai

„Griekas dzūkės nemylėc“, „Kožnu dzien“, „Nežinau kų tu cia dzirbi, bet cekava“ – tokie dzūkiški užrašai puošia alytiškių Mildos bei Justino Staugaičių sukurto prekinio ženklo „Viecinis“ drabužius. Tarmiškomis frazėmis dailinti džemperiai, kepurės bei marškinėliai jau keliauja ne tik po patį Alytų bei kitus Lietuvos miestus, bet ir pas užsienyje gyvenančius dzūkus emigrantus.

Kai susitikome su prekinio ženklo įkūrėjais, pora galėjo parodyti vos kelis likusius drabužių variantus. Nors projektas startavo tik praėjusių metų spalį, o pirmieji pardavimai įvyko gruodį, šventinio laikotarpio metu kolekcija buvo tiesiog iššluota, o naujausi modeliai dar laukia savo eilės: „Mes net nesitikėjome tokio palaikymo. Galvojome, kad mums patiems patinka, tačiau nežinojome, kaip reaguos kiti, nes draugai didelio susidomėjimo nerodė. Tiesiog norėjome priminti, kad kalbėti tarmiškai tikrai nėra gėda. Tai yra mūsų šaknys, praeitis, tam tikra simbolika“, – sėkme džiaugėsi Milda Staugaitienė.

Verslumas atsiskleidė dar studijų metais

Nors tiek Milda, tiek Justinas jau dešimt metų gyvena Kaune, jie – tikri dzūkai, gimę ir visą vaikystę bei paauglystę praleidę Alytuje. „Esame iš Alytaus, tačiau susipažinome Kaune studijų metais. Abu buvome drąsūs ir aktyvūs moksleiviai bei studentai. Visada norėjome kažko daugiau, ne tik studijų ir mokslo, vis ieškojome papildomų veiklų“, – pasakojo M.Staugaitienė.

Poros verslumas labiausiai atsiskeidė studijų metais, nes abu aktyviai dirbo su įvairiais verslo ir finansų projektais, organizavo renginius. Abu studijavo Kauno technologijos universitete, Milda – Dizaino ir technologijų fakultete, o Justinas 4 metus mokėsi Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, vėliau dar porą metų Chemijos fakultete aplinkos vadybą. „Abu bendradarbiauti pradėjome nuo antro kurso. Tuomet studentų atstovybėje keitėsi kadencijos ir Justinas tapo naujuoju prezidentu, o mane pakvietė į komandą. Iš pradžių dar nusprendžiau atsisakyti, nes idėjos man patiko, bet labai nepatiko Justinas. Jis labai reiklus, maniau, kad mes nematysime bendros krypties. Po to moteriškai persigalvojau ir pradėjome darbuotis kartu“, – juokėsi M.Staugaitienė.

Dar nebaigusi studijų ji jau dirbo vienoje reklamos agentūroje ir jau tuomet suprato, kad savo gyvenimą tikrai norėtų sieti su reklama ir dizainu. „Kai Milda įsidarbino reklamos agentūroje, aš dirbau samdomą darbą Vilniuje su techninių komponentų tiekimu ir tuomet Alytaus darbo biržoje atsirado projektas naujų darbo vietų steigimui. Jame dalyvavome su dviem skirtingomis įmonėmis – MB „Grafika tau“ ir MB „Šeši techniniai sprendimai“. Tai dvi skirtingos įmonės, kurių idėjomis kiti žmonės patikėjo ir skyrė finansavimą įrangai įsigyti, kad galėtume plėtoti veiklą“, – aiškino J.Staugaitis.

Idėjos gimsta vaikščiojant

„Viecinis“ šalia kitų poros projektų atsirado visai netikėtai. Pasak M.Staugaitienės, dirbdama reklamos srityje ji nuolat stebėjo rinką ir sekė naujoves: „Mes esame vizualiai išlepinti, mums patinka gražūs vaizdai, negražių mes nebematome. Matydavau, kad visi didieji miestai turi kažkokią reklamą, projektą ar prekės ženklą, todėl reikėjo ir Alytui. Diskutavome ir su meru šiuo klausimu, aktyviai veikėme ir tam tikrose darbo grupėse.“ Paklausti, kodėl tiek metų pragyvenę kitame mieste vis tiek pasirinko reprezentuoti gimtinę, Staugaičiai tikino, kad iki dabar visi jų draugai nuolat juokiasi, jog jie yra alytiškiai „iki kaulų smegenų“.

„Jeigu švenčiame gimtadienį – jis bus Alytuje. Jeigu susitinkame su draugais vasarą – būtinai Alytuje pas tėvus. Darėme savo vestuvių šventę ir vis tiek padarėme Dzūkijoje. Negalime mes kitaip, labai mylime tą kraštą ir tiesiog realizavome tą meilę būtent tokia forma“, – sakė M.Staugaitienė, pridurdama, kad Kauną pasirinko tik dėl geresnės lokacijos. Poros teigimu, pati idėja gimė vaikščiojant, nes šią veiklą jie vadina savo hobiu. „Pirmoji mūsų kelionė buvo, kai Justinas pabaigė bakalaurą ir mes pėsčiomis parėjome iš Kauno į Alytų. Tai buvo simboliškas grįžimas pas mamą po studijų“, – pasakojo M.Staugaitienė, o J.Staugaitis patikslino, kad kelionė iš viso truko dvi dienas. Vėliau pora kėlė sau vis didesnius iššūkius – žygiavo 350 kilometrų Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje. Jų teigimu, einant daugiau nėra ką veikti, todėl reikia daug kalbėtis ir generuoti įvairiausias mintis. „Bekalbėdami ir sugalvojome tokią idėją, kuri turėjo realizuotis į tarmę, kalbėjimą, kultūrą, visas vertybes, nes mums šie dalykai yra beprotiškai artimi, mes esame labai sentimentalūs. Praėjo maždaug du metai nuo tada, kai sugalvojome idėją iki jos realizavimo“, – prisiminė M.Staugaitienė.

Paskatino kelionė ir verslumo projektas

Pirmus drabužius su užrašais dzūkai sukūrė vykdami medaus mėnesio į Islandiją, kur norėjo padaryti savo kolekcijos fotosesiją. Per naktį sukūrę maketus ir kitą dieną jais papuošę kelis drabužius, jie išvyko įgyvendinti naująjį projektą. „Dar vienas faktorius, kuris mus motyvavo, buvo Alytuje praėjusių metų spalį vykęs projektas „Verslumo manija“. Turėjome tikslą pasiruošti iki jo ir pristatyti savo idėją, pirminius maketus bei atributiką. Laimėjome konkursą ir tai buvo puiki paskata eiti toliau“, – aiškino J.Staugaitis.

Alytiškiai, laimėję projektą, gavo nemažą piniginę paramą, kuri padėjo toliau vykdyti sumanymą. Pagaminę daugiau užrašais puoštų džemperių bei marškinėlių, prekybą jie pradėjo Alytaus kalėdinėje mugėje, kurioje taip pat sulaukė didelės sėkmės. „Man buvo didžiausias šokas, kai tik startavome toje mugėje ir jau antrą Kalėdų dieną mieste viename bare pamačiau kompaniją, kurioje sėdėjo nepažįstamas vaikinas, pasipuošęs „Viecinio“ džemperiu. Pasirodo, jis gavo džemperį nuo draugės dovanų ir iškart pradėjo jį dėvėti“, – džiaugėsi M.Staugaitienė.

Pagrindinė žinutė – tarmių išsaugojimas

Alytiškiai tikino, kad pagrindinė jų žinutė buvo tarmių išsaugojimas. Nors patys niekada nekalbėjo tarmiškai, nes to nebedarė ir jų tėvai, tačiau dabar pora mokosi senosios dzūkų tarmės. „Jeigu mes neišmoksime, tai viskas, ši karta yra paskutinė, nes tarmės nyksta. Dabar mes to nebegirdime. Apskritai, man tarmė yra daugybė dalykų: ir medžiai, ir samanos, ir Dzūkijos smėlis, baltas sūris, medus ir seneliai. Kai žmonės pamato dzūkiškus užrašus, prisimena kažką panašaus“, – vardijo M.Staugaitienė.

Jos teigimu, tarmes ji geriausiai prisimena iš vaikystės, kuomet su sese važiuodavo pas močiutę ir kartais net nesuprasdavo, ką ji kalba. Tuomet reikėdavo mamos, kaip vertėjos, pagalbos: „Jeigu dabar galėčiau, tikrai sėdėčiau prie jos visą dieną ir įrašinėčiau jos pokalbius, nes tai yra nuostabiausia, ką tik galima surinkti. Deja, taip nebepavyksta, tačiau apylinkėse gyvena daugybė nuostabių močiučių. Mes mėgstame nuvažiuoti į šalia esančius kaimelius ir pasikalbėti su jomis. Draugai savaitgalį važiuoja į „Akropolį“ apžiūrėti naujos drabužių kolekcijos, o mes važiuojame į Zervynų kaimą.“

J.Staugaičio teigimu, būtent po tokių pokalbių neretai ir gimsta idėjos naujiems užrašams, o dzūkų tarmės mokslus jie priima kaip savotišką misiją. M.Staugaitienė įsitikinusi, kad tarmėms apskritai kiekvienas žmogus turi subręsti, nes besimokydama mokykloje ji dar nesuprato tikrosios jų vertės: „Mokykloje man irgi atrodė, kad tarmė yra nesąmonė, Donelaičio „Metai“ – nesuprantamas kūrinys. Dabar viską matau kitaip. Toks supratimas ateina vėliau. Visada stengiuosi pabrėžti, kad „Viecinis“ yra verslo projektas, bet jis gimė iš idėjos.“

Dzūkiškos frazės – ir už Lietuvos ribų

Alytiškių teigimu, jų auditorija yra plačiai išsibarsčiusi, o dažniausiai tokią produkciją klientai perka dovanoms: vietiniams alytiškiams, išvykusiems į kitą miestą, taip pat emigrantams. M.Staugaitienė paminėjo, kad jau ir pati gatvėse bei internetinėje erdvėje mato žmones, pasipuošusius „Viecinio“ drabužiais.

„Socialiniame tinkle „Instagram“ pastebėjome, kad Ispanijoje vienas lietuvis gitaristas groja su mūsų marškinėliais. Buvo ir viena linksma istorija, kai mano sesuo Berlyno oro uoste laukė skrydžio ir buvo apsirengusi „Viecinio“ džemperį. Ji pastebėjo, kad vienas vaikinas į ją labai žiūri ir vienu metu atsisegė savo striukę ir kažką parodė. Pasirodo, kad jis taip pat buvo su tokiu džemperiu. Taigi drabužiai ne tik siunčia žinutę, bet ir suartina“, – svarstė ji. J.Staugaitis užsiminė, kad jau ne vienas žmogus porai siūlė praplėsti auditorijos ribas ir ruošti drabužius ir kitiems regionams, ne tik Dzūkijai: „Šią mintį taip pat rimtai svarstome, tačiau dar pasiliekame tai ateičiai.“ Pradėję projektą dviese, dabar alytiškiai komandą papildė dar keliais savo srities specialistais ir ruošiasi pristatyti naują kolekciją. M.Staugaitienės teigimu, pirmoji buvo tik pasibandymas, o dabar jie dirba ne tik ties užrašais, bet ir ties pačiu drabužių dizainu: „Pradedame ne tik modeliuoti patys, bet ir kurti dizainus. Anksčiau buvome dviese, o dabar plečiamės. Mūsų komandą papildė daugiau alytiškių, kurie kuria drabužius. „Viecinis“ yra iš vietinių žmonių rankų.“

Agnė Černiauskaitė 

lrytas.lt informacija