Nuotraukos autorius: V.Ščiavinsko nuotr.

Dzūkai pasakė aiškiai: lenkai džiugina labiau nei lietuviai

Dzūkijos kaimo turizmo verslininkai sako, kad vasara būsianti neprasta, mat jau dabar, kaip ir ankstesniais metais, visi savaitgaliai yra užsakyti, o ir svečių darbo dienomis gretos didėja. Dzūkai sodybų šeimininkai pamena laiką, kai lietuviai pamėgtąją Turkiją buvo iškeitę į poilsį gimtinės kaime. Tačiau tas laikas jau praėjo – jie vėl kelia sparnus svetur. „Užpernai, kai Turkijoje nuaidėjo ne vienas teroristų išpuolis, turėjome daug svečių ir darbo dienomis. Tuomet lietuviai bijojo vykti į Turkiją. Dabar jau pamiršo baimes ir net ilgaisiais savaitgaliais planuoja keliones į užsienį, o ne pas mus į kaimą“, – kalbėjo Lazdijų rajone esančios kaimo turizmo sodybos „Nieda“ šeimininkas Arūnas Palačionis. Tačiau skųstis uždarbiu negali nei jis, nei tame pačiame Kapčiamiesčio miestelyje įsikūrusios sodybos „Žaliakalnio dvaras“ šeimininkas Edgaras Valenta. „Ir graži gamta, ir baidarės, ir dzūkiškos bandos – kas nors vis tiek traukia pas mus“, – sakė praėjusių metų inovatyviausios sodybos savininkas, gausiai sulaukiantis ir lenkų turistų, kurie čia apsistoja kur kas ilgesniam laikui nei lietuviai.

Vestuvininkų rojus

A.Palačionis Kapčiamiesčio miestelyje turi dvi sodybas. Viena iškilo 2006-aisiais. Tuomet vyras manė ją besistatantis savo šeimai. Tačiau išaugęs baidarių nuomos verslas planus apvertė aukštyn kojomis – teko namą užleisti aktyvaus poilsio mėgėjams. Šeimininkai dabar nuomoja 50 baidarių, kuriomis siūlo plaukti Baltosios Ančios ar Niedos upėmis. Ilgainiui tapo aišku, kad ir šio namo, turinčio 30 nakvynės vietų, svečiams nebepakanka, mat tarsi ant mielių stiebiasi pokylių vietų paklausa. „Anksčiau šventėms turėdavome paviljoną-palapinę. Bet kuo toliau, tuo aiškiau matėme, kad žmonėms reikia salės, todėl pasistatėme antrąjį namą“, – pasakojo šeimininkas. Antroji sodyba iškilo 2015 metais – kur kas didesnė, skirta pokyliams. Joje yra 68 nakvynės vietos. Daugiausia į „Niedą“ suvažiuoja vestuvininkų ir baidarininkų. Tarp jų pasitaiko ir užsieniečių – kaimynų lenkų arba kartu su emigravusiais lietuviais atvykstančių britų. Tačiau užsieniečių svečių dalis nedidelė – vos 5–10 proc.

Įpročiai vis keičiasi

„Niedos“ rezervacijų žurnale nerasi neužbraukto savaitgalio. O darbo dienomis vietų yra. „Pas mus vasaros savaitgaliais visuomet būna užimta. Pagal pajamas greičiausiai geresni vis dėlto išliks praėję metai. Mat tuomet daugiau turėjome užsakymų darbo dienomis. Tačiau gal padėtis pasikeis, kai sušils oras. Darbo dienomis paprastai mes priimame pavienius svečius ir šeimas. Nors dar ir nemasiškai, vis daugiau lietuvių kaime leidžia atostogas – savaitę, tarkim, o ne vien savaitgalį“, – sakė A.Palačionis. Svečių atvyksta ir žiemą – tada noriai mėgaujamasi pirtimi, mirkstama kubile. Apsistoti „Niedoje“ darbo dieną galima ir už 10 eurų žmogui. Naktis savaitgalį atsieina 20 eurų, o dvi nakvynės – 30 eurų žmogui.

Verslas – šeimos rankose

Kaimo turizmo sodybų „Žaliakalnio dvaras“ ir „Mano pakrantė“ Kapčiamiestyje verslą savo rankose laiko Valentų šeima. Jie ir baidares nuomoja – prieš trylika metų šį verslą užčiuopė pirmieji apylinkėse. Tada turėjo dvi baidares, draugas – dar dvi, į kompaniją įsitraukė ir dar vienas vietos gyventojas, taip pat turėjęs porą baidarių. Ilgainiui baidarininkams pasiūlė ir nakvynę senoje troboje. Prieš šešerius metus ją, jau pavadintą „Mano pakrantė“, atnaujino. Kai jos svečiams nebepakako, teko plėstis. Antroji, „Žaliakalnio dvaras“, išdygo prieš porą metų. 40-mečiam E.Valentai šis šeimos verslas – vienintelė darbovietė. O tėvas kadaise dirbo kolūkyje ir fermos vedėju, ir zootechniku. „Kai atėjo laisva Lietuva, tėvas miške dirbo, o dabar jau vien mūsų šeimos versle sukasi“, – pasakojo sūnus. Visus darbus savo sodybose atlieka pati šeima – samdyti svetimų neprisireikia. „Turiu tris vaikus. Tai vienas žolę pjauna, kiti baidarėmis pasirūpina“, – pasakojo E.Valenta.

Džiaugiasi lenkų turistais

Daugiausia vietos turizmo verslininkų siūlomomis paslaugomis naudojasi lietuviai, bet nestinga ir lenkų bei baltarusių. „Lietuviai baidarėmis plaukia dieną, o lenkai – tris keturias dienas. Lenkai dažnai nakvoja darbo dienomis, kai lietuvių maža“, – pasakojo E.Valenta. Užsisakyti sodybą savaitgaliui reikia prieš metus arba bent jau prieš gerą pusmetį. Dažniau čia rengiami pokyliai. Tarkim, grįžta namo emigrantai ir suruošia šeimos šventę. Visos sodybos nuoma atsieina 400–500 eurų, į kainą įskaičiuotos ir pramogos kubile. Vasarą baidarės nuoma žmogui atsieina 15–20 eurų. Baidarininkai plaukia ir Baltosios Ančios, ir Maros upe, kuri driekiasi pasieniu su Lenkija. „Apie penkias valandas galima plaukti. Plaukiama vietomis, kurios nepaliestos žmogaus rankos, – tai trikampis, kur susiduria Lietuva, Lenkija ir Baltarusija“, – pasakojo E.Valenta. Verslininkas jau seniai suprato, kad vien baidarių ir nakvynės paslaugos nepakanka, tad siūlo turistams ir bandų paragauti, ir sutiktuves su gyva muzika – tiek liaudiška, tiek šiuolaikine.

Aida Murauskaitė

lrytas.lt informacija