Nuotraukos autorius: R.Danisevičiaus nuotr.

Darbo biržos nebeliko: kas dabar lauks bedarbių?

Modernizuota sistema, didesnis specialistų kiekis, dėmesys kiekvienam besikreipiančiam asmeniui ir darbas su neįgaliaisiais bei ilgamečiais bedarbiais, – būtent taip ketvirtadienį Seime surengtame specialiame renginyje struktūrinius ir su klientų aptarnavimu susijusius pokyčius pristatė specialistai. lrytas.lt primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža šią savaitę įgyvendino vieną didžiausių institucinių pertvarkų Lietuvoje – Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų reorganizaciją. Institucijos tapo vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba.

Buvo reikalingi pokyčiai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė susitikime pabrėžė, kad šių metų rugsėjį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 8,2 proc., o rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuota per 23 tūkst. laisvų darbo vietų. „Kodėl buvo būtina keistis? Daugelis sakė, kad šis projektas yra tik pavadinimo keitimas, tačiau iš tiesų jau kurį laiką kaupėsi įvairios problemos, gaudavome tam tikrų patarimų iš tarptautinių organizacijų. Europos Komisijos ekspertai vertino būtent Darbo biržos veiklą ir buvo rekomenduojami struktūriniai pokyčiai, siekiant modernizuoti sistemą orientuojantis į kokybiškas paslaugas“, – reorganizacijos priežastis vardijo ji.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė tikino, kad optimizavus įstaigos valdymo procesus ir perskirsčius žmogiškuosius resursus, tiesiogiai dirbti su ieškančiaisiais darbo ir darbdaviais pradės daugiau specialistų. Ypač tokių asmenų daugės regionuose – tiek dirbačių su darbo ieškančiais asmenimis, tiek su darbdaviais. „Iš tiesų didesnis dėmesys skiriamas regionams, kur nedarbo lygis yra didžiausias. Užimtumo priemonių finansavimas, verslo skatinimas integruojant į darbo rinką socialinių problemų turinčius asmenis – tokie pokyčiai buvo būtini“, – aiškino R.Šalaševičiūtė.

Dėmesys pažeidžiamiausiems

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasakojo, kad didesnis klientus aptarnaujančių konsultantų skaičius leis sumažinti vienam darbuotojui tenkantį vidutinį mėnesio darbo su klientais krūvį iki 30 proc. (nuo 405 iki 275 klientų) ir teikti individualesnes paslaugas. Jo teigimu, dalį darbo laiko konsultantai skirs pasirengimui suplanuotiems susitikimams, alternatyvių užimtumo galimybių paieškai, kandidato analizei ir jam aktualių darbo pasiūlymų rinkimui. „Ko mes tikimės? Greitai į socialinius ir ekonominius pokyčius reaguojančios institucijos, kad tarnyba būtų aktuali kiekvienam ateinančiam ir besikreipiančiam – ar tai būtų darbą praradęs žmogus, ar darbdavys. Antras dalykas – šalia greičio, mes tikimės ir kokybės. Užimtumo tarnyba turi būti susikoncentravusi į rezultatus: kiek žmonių įdarbino, kiek išsilaikė darbo rinkoje – visa tai turi būti matoma ir pasiekiama visuomenei“, – kalbėjo jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžė, kad keliamas iššūkis – darbas su neįgaliais asmenimis bei ilgalaikiais bedarbiais. „Paprastai visuomenė, kuomet kalba apie bedarbius, kalba apie tuos vadinamuosius veltėdžius. Vyriausybė jau yra patvirtinusi sprendimus regionams dėl tokių asmenų“, – aiškino ministras, pridurdamas, kad visi pokyčiai turėtų skatinti užimtumą. L.Kukuraitis vardijo, kad naujoji tarnyba orientuotis ir į kvalifikuotų darbuotojų parengimą, darbdaviai turės asmeninį vadybininką – profesionalių darbuotojų atrankos bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau.

Kas keisis?

Užimtumo tarnyba darbą pradėjo spalio 1 dieną. Paslaugas darbo ieškantiems ir darbdaviams ji teiks visoje Lietuvoje, pereinamuoju laikotarpiu klientai bus aptarnaujami įprastai. Kaip anksčiau rašė naujienų agentūra ELTA, siekiant didinti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti jų kokybę, naujoji Užimtumo tarnyba stiprina klientų aptarnavimo telefonu ir elektroninių paslaugų sritis.

Taip pat modernizuojami įstaigos valdymo procesai ir perskirstomi žmogiškieji ištekliai, optimizuojamos įstaigų bendrosios viešojo administravimo funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, viešieji pirkimai, IT priežiūra. Mažinamas vadovaujančių ir administracines funkcijas vykdančių darbuotojų skaičius. Visos sistemos etatų skaičius mažinamas 10 proc. – nuo 1434 iki 1290 pareigybių.

Užimtumo tarnybą sudarys 7 departamentai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio klientų aptarnavimo departamentai, taip pat Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamentas bei Finansų, teisės ir pirkimų departamentas. Bus vykdomas ir metodinis vadovavimas – standartizuojamos paslaugos visoje Lietuvoje, darbo rinkos prognozavimas, stebėsena ir analizė, kokybės užtikrinimas.

Agnė Černiauskaitė 

lrytas.lt informacija