Brangstantys degalai jau verčia imtis už galvos: netrukus gali laukti nemalonūs pokyčiai

Dėl brangstančios naftos pastaruoju metu pastebimai išaugo degalų kainos. Jeigu juodasis auksas neatpigs, netrukus nemalonūs pokyčiai gali laukti daugelio ekonomikos sektorių. Kol naftos kaina pasaulio biržose sukosi apie 40–60 JAV dolerių (dabartiniu kursu – 34,5–51,8 euro) už barelį (119,24 litro), tol buvo galima važinėti palyginti pigiai. Juk dar prieš metus litras 95 markės benzino kainavo apie eurą. Dabar jo kaina gerokai perkopė 1,2 euro ribą, o didmiesčių degalinėse jau viršijo ir 1,3 euro. Gerokai pabrango ir dyzelinas, kurio akcizas šįmet pakilo maždaug 2 centais už litrą. Nieko stebėtino, nes naftos kaina stabiliai kilo kone visus metus, o pastarosiomis savaitėmis jos augimas dar paspartėjo. „Brent“ rūšies naftos barelis jau kainuoja 85 dolerius (73,4 euro). Žinoma, 2011-aisiais kaina buvo pakilusi iki beveik 150 dolerių (129 eurų), tačiau vėliau smuko daugiau nei tris kartus.

– Kas lėmė, kad šiuo metu taip sparčiai brangsta nafta? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo finansų analitiko, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docento Mariaus Dubnikovo.

– Priežasčių yra ne viena. Pirmiausia visi nekantriai laukia ir baiminasi lapkričio pradžios, kad įsigalios JAV sankcijos Iranui, tarp jų – ir naftos eksporto draudimas. Žinoma, nafta iš šios valstybės pirkėjus galbūt pasieks kokiais nors aplinkkeliais, tačiau aišku, kad pasiūla sumažės. Įtakos turi ir ekonomikos augimas. Pasaulio bankas prognozuoja, kad šįmet planetos bendrasis vidaus produktas padidės 3,9 procento. Prie to labiausiai prisideda Kinija ir Indija, kurios yra didžiulės naftos pirkėjos.

Todėl ir šios žaliavos paklausa išlieka stabili, nors pasiūla gali sumenkti. Daug lemia ir prekybos tendencijos. Investuotojai ar spekuliantai dabar aktyviai veikia žaliavų rinkoje ir tikisi, kad nafta toliau brangs. Taip pat svarbi ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC, kuri anksčiau sutarė riboti gavybą, pozicija. Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino gavybą didinti, tačiau OPEC posėdyje į šiuos žodžius nebuvo įsiklausyta.

– Ar įmanoma, kad litras benzino Lietuvoje kainuos net pusantro euro, o dėl brangstančių degalų ims kilti ir kitų prekių ar paslaugų kainos?

– Per metus degalai pabrango apie 30 procentų. Vien per pastarąją savaitę – apie penkis procentus. Tai yra nemažai. Prisidėjo ir auganti naftos kaina, ir šiek tiek padidinti akcizai dyzelinui. Tačiau labiausiai degalus brangina pridėtinės vertės mokestis (PVM) – juk vienokią sumą reikia sumokėti, jei litras kainuoja eurą, ir visai kitokią, jei 1,3 euro.

Manau, kad vartotojai jau pajuto, jog brangsta degalai, bet nerimo dar nėra. Juk gyventojų pajamos auga sparčiai, todėl tą kainų padidėjimą jie tarsi „sugeria“. Tačiau ilgainiui kylančios naftos kainos įtaka bus vis didesnė. Juk degalų kainos glaudžiai susijusios su kitų prekių ar paslaugų, net ir šildymo, kainomis. Manau, kad po keleto mėnesių pabrangimą pajusime visi, jei nafta neims pigti.

– Ar šiuo atveju kokių nors priemonių galėtų imtis šalies valdžia, dabar lyg tyčia paskelbusi karą augančioms kainoms?

– Tai yra tokia jėga, kad mažų valstybių politikai prieš ją neturi jokių svertų. Aišku, būtų galima sumažinti akcizo mokesčius, tačiau tai yra neįtikėtina. O kalbėti apie visuotinį kainų mažinimą esant tokioms tendencijoms yra labai neatsargu. Tačiau kol kas valstybės biudžetui tokia padėtis yra naudinga – kuo labiau brangsta degalai, tuo daugiau jų pirkėjai sumoka PVM, todėl šalies valdžia gali laisviau finansuoti savo numatytas programas. Kainų rekordai – prieš šešerius metus Brangiausiai šį dešimtmetį už degalus vairuotojai mokėjo 2012-aisiais. Tų metų rugsėjį A95 markės benzino litras buvo pabrangęs iki 5 litų (1,45 euro), dyzelinas – iki 4,58 lito (1,33 euro). Tiesa, dyzelinas buvo brangiausias 2012-ųjų balandį, kai už jo litrą vairuotojai turėjo mokėti 4,81 lito (1,4 euro), o ir benzinas tuo pat metu kainavo vos 5 euro centais pigiau. Tais metais barelis „Brent“ rūšies naftos buvo pabrangęs kone iki 120 dolerių. Vėliau degalų kainos ėmė čiuožti žemyn. Antai 2014-ųjų spalio viduryje litras A95 benzino dar kainavo 4,53 lito (1,31 euro), o 2015-ųjų sausio pirmąją savaitę vidutinė jo kaina jau sukosi apie 1,14 euro. 2015 metų pradžioje naftos barelis kainavo apie 45 dolerius (37,7 euro).

Vakaris Deksnys 

lrytas.lt informacija