Nuotraukos autorius: M.Patašiaus nuotr.

Vairuotojams – liūdnas pasirinkimas: naudotų automobilių kainos reiškia tik viena

Pirmasis 2018-ųjų pusmetis Lietuvos automobilių rinkai buvo labai sėkmingas – stabiliai augo visų tipų sandorių skaičius. Tačiau atidžiau pažiūrėjus ką ir už kiek vairuotojai perka, džiaugtis nelabai yra dėl ko. Per 2018-ųjų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, „Regitros“ ir autoplius.lt duomenimis, Lietuvoje įvyko 122,6 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – beveik 6 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Iš jų daugiausiai, 69,3 tūkst. automobilių Lietuvoje jau buvo anksčiau registruoti. Dar 44,2 tūkst. naudotų automobilių mūsų šalyje įregistruota pirmą kartą, o 9,1 tūkst. sudarė nauji automobiliai. Tiesa, apie 3 tūkst. jų iškeliavo kaip reeksportas. Naujų automobilių rinka vasarą šoko į aukštumas, o rugsėjį ją gerokai sustabdė naujas taršos skaičiavimo būdas WLPT, tačiau net 30 proc. automobilių buvo reeksportuoti. Tuo tarpu naudotus automobilius lietuviai perka vis senesnius, bet moka už juos gerokai brangiau, nei pernai kainavo naujesni automobiliai.

Ir sensta, ir brangsta

Skaičiuojant realias per ketvirtį parduotų automobilių kainas, lietuviai vidutiniškai už automobilį mokėjo 3,8 tūkst. eurų, o tai yra net 500 eurų daugiau, nei tuo pačiu metu pernai. Tačiau tai nereiškia, kad tautiečiai galėjo sau leisti geresnius automobilius. Dauguma, net 46,7 proc., nupirktų automobilių buvo 11-15 metų amžiaus, o šių automobilių dalis, palyginus su pernai, padidėjo 2,5 proc. Tuo tarpu naujesnių, 6-10 metų amžiaus automobilių dalis sumažėjo beveik 2 proc. iki 23,7 proc.

Iš viso Lietuvoje per ketvirtį vairuotojai nupirko automobilių už 618 mln. eurų – tai yra beveik penktadaliu daugiau, nei 2017 metais, bet automobilių parkas taip ir neatjaunėjo. Kaip pastebėjo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis, automobilių brangimas gali būti susijęs su atsivėrusia Kazachstano rinka. Kol kas pirkėjų iš šios šalis Lietuvoje pastebimai dar nepagausėjo, bet gali būti, kad vairuotojai bei verslininkai tikisi jų sulaukti ir bando uždirbti keldami kainas.

„Vokiečių“ srautas

Vidinėje Lietuvos rinkoje tarp jau šalyje registruotų naudotų transporto priemonių pastebimas kuklus – vos 0,5 proc. – sandorių sumažėjimas. Pasak M.Buzelio, vis didesnė dalis vairuotojų labiau pasitiki iš Vakarų Europos įvežamų automobilių kokybe ir būtent didėjantis naudotų transporto priemonių importas su kaupu amortizuoja vidinės rinkos sulėtėjimą. „Importuojamų automobilių rinka sėkmingai auga nuo 2016 metų. Per trečiąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 44,2 tūkst. naudotų automobilių – aštuntadaliu arba 12,5 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – tvirtina M.Buzelis. Dauguma jų – 11-15 metų amžiaus „Volkswagen“, BMW arba „Audi“. Negana to, į šalį ir toliau plūsta dyzeliniais degalais varomi naudoti automobiliai – tokių šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais buvo trys ketvirtadaliai. Matas Buzelis teigia, jog taršos mokesčio neturinčioje Lietuvoje nėra jokios senų, ir svarbiausia, teršiančių automobilių kontrolės. „Jeigu valstybė apmokestintų bent 10 proc. labiausiai teršiančių automobilių, surinktos lėšos galėtų būti panaudotos naujų elektromobilių ar įkraunamų hibridų subsidijavimui. Tai padėtų sumažinti oro taršą ir į elektromobilius leistų pažiūrėti ne tik kaip į prabangos prekes. Pavyzdžiui, 5 tūkstančių eurų lengvata tikrai paskatintų elektromobilių pardavimus“, – tvirtino jis. Anot automobilių rinkos eksperto, tokia sistema būtų daug efektyvesnė nei PVM mokesčio lengvata, apie kurią pastaruoju metu taip pat garsiai kalbėta. Negana to, valstybei tai praktiškai nekainuotų. „Švaresni automobiliai turi būti subsidijuojami ne visų mokesčių mokėtojų, o daugiau teršiančių vartotojų sąskaita“, – dėstė jis.

„Toyota“ stipriai aplenkė „Volkswagen“

Naujų automobilių rinkoje taip pat vyksta tam tikri pokyčiai. „Nors ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo parduota net 40 proc. daugiau naujų lengvųjų automobilių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rudens pradžios rezultatai verčia sunerimti. Rugsėjį naujų transporto priemonių pardavimai sumenko maždaug 11 proc.“, – tvirtino M.Buzelis. Naujų automobilių rinką labiausiai sulėtino nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojusi nauja WLTP taršos emisijų matavimo sistema. Gamintojai naujų automobilių taršą nuo šio rudens privalo išmatuoti realiomis sąlygomis. Iki šiol tai buvo daroma laboratorijose ir fiksuojami duomenys pernelyg smarkiai skyrėsi nuo realių. Tačiau Lietuvos vairuotojams tai neturėtų būti didelė kliūtis – WLTP taršos emisijų metodika labiau paveiks tų valstybių rinkas, kuriose vairuotojų pasirinkimo laisvę jau riboja taršos mokesčiai, arba yra labai didelė transporto priemonės draudimo kainos priklausomybė nuo išmetamų teršalų kiekio. M.Buzelis pastebėjo, kad naujų automobilių rinkoje pastebimos ir kitos – augančio reeksporto – tendencijos. Per pirmąjį 2018 metų pusmetį iš 17,9 tūkst. naujų automobilių net 4,7 tūkst. vnt. buvo reeksportuota. „Reeksporto augimą puikiai atspindi faktas, jog per pusę metų iš Lietuvos buvo išvežta daugiau naujų automobilių nei per visus 2016 metus“, – pažymėjo jis. Naujų automobilių rinkoje pirmenybę be masiškai reeksportuojamų „Fiat“ modelių vairuotojai skyrė „Toyota“ prekiniam ženklui. Per trečiąjį šių metų ketvirtį parduota net 1262 vnt. šios markės automobilių – beveik 50 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šio prekinio ženklo persvara prieš „Volkswagen“ išaugo iki 477 automobilių arba, kaip pastebi M.Buzelis, siekia tiek transporto priemonių, kiek „Nissan“ pardavė per tris mėnesius.

Ilona Steponėnė 

lrytas.lt informacija