Transporto logistika Lietuvoje ir krovinių klasifikacija

ES ekonomika išgyvena pakilimą, tad logistikos paslaugos kasdien tampa vis labiau paklausios. Mūsų šalies vežėjai suskubo pasinaudoti susiklosčiusia palankia padėtimi – atnaujino transporto parkus ir padidino krovinių gabenimo apimtis. Šiuo metu transporto verslas sukuria 13 proc. Lietuvos BVP, o iš jų vilkikų verslas – 9 proc. Pagal šį rodiklį pirmaujame visoje ES.

2018 m. iš šalies išvežtų ir į šalį įvežtų krovinių apimtys yra didžiausios per pastarąjį dešimtmetį. Tarptautinės importo-eksporto operacijos atneša didžiausią pelną. Ekonomikos pakilimas suteikia galimybę vežėjams ne tik plėsti verslą, bet ir įnešti solidesnį indėlį į šalies biudžetą. Didesnės krovinių apimtys reiškia ir didesnes muitų rinkliavas, daugiau surenkamų mokesčių (pvz., dyzelinio kuro PVM ir akcizo mokestis) ir t. t. Šiuo metu pačios stipriausios šioje verslo šakoje – logistikos įmonės, modernizavusios procesus ir teikiamas paslaugas, daug investuojančios į technologijas bei naujoves.

Kurie kroviniai  paklausiausi ir pervežami dažniausiai?

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai iš Lietuvos eksportuojama šių prekių grupių:

- 15,2 proc. mašinų, mechaninių įrenginių, elektros įrenginių, vaizdo, garso, įrašymo ir atkūrimo technikos ir dalių.
- 14,8 proc. mineralinių produktų (mineralinio kuro, alyvos, jų distiliavimo metu gautų produktų, bituminių medžiagų ir mineralinių vaškų).
- 10,5 proc. chemijos pramonės ir kitų su chemija susijusių pramonės šakų produkcijos (farmacijos produktų ir trąšų, parfumerijos ir kosmetikos žaliavos ir kt.).
- 8,2 proc. įvairių pramonės dirbinių.
- 7,7 proc. paruoštų maisto produktų, gėrimų, acto, tabalo ir tabako pakaitalų.
- 6,7 proc. plastikų, kaučiuko ir jų dirbinių.
- 6,2 proc. netauriųjų metalų ir jų dirbinių.
- 5 proc. antžeminio, oro, vandens transporto priemonių ir pagalbinių transporto įrenginių.
- 4,9 proc. tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių.
- 4,7 proc. gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų.

Į Lietuvą daugiausiai įvežama mineralinių produktų (21,2 proc.), mašinų, mechaninių įrenginių, elektros įrenginių, vaizdo, garso, įrašymo ir atkūrimo technikos ir dalių (17,1 proc.), chemijos pramonės produkcijos (11,6 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių ir pagalbinių transporto įrenginių (10 proc.), netauriųjų metalų ir jų dirbinių (6,8 proc.). Taigi įvežamų ir išvežamų prekių grupių pobūdis šiek tiek skiriasi.

Krovinių klasifikacija

Klasifikuojant eksportuojamus ir importuojamus krovinius, universalių klasifikavimo standartų nėra. Tačiau, pavyzdžiui, kelių krovininis transportas netinka labai didelių gabaritų nedalomiems kroviniams. Praktikoje, užsakant paslaugas, įvardijami daliniai, negabaritiniai ir pilni kroviniai. Logistikos kompanijos dažniausiai gabena dalinius krovinius (apie 90 proc. užsakymų).

Egzistuoja kriterijai, pagal kuriuos galima suskirstyti bet kokį krovinį:

- krovinio fizinė ir cheminė būklė (kietieji, skystieji kroviniai, dujos);
- kroviniai pagal krovimo būdą (birieji, nedalomieji, supiltiniai, negabaritiniai);
- kroviniai pagal pakuotės rūšį (su tara, be taros, tam tikras transporto vienetas);
- kroviniai pagal vietos masę (normalios, padidintos masės ir sunkiasvoriai kroviniai);
- kroviniai pagal gabaritus (tipiniai, t. y. neviršijantys normų, arba viršijantys normas);
- kroviniai pagal siuntos dydį (mažų, vidutinių partijų arba masiniai);
- kroviniai pagal specifinius požymius (pavojingi, greitai gendantys produktai, antisanitariniai, gyvieji).

Taigi, transporto logistika šiuo metu yra viena pelningiausių verslo šakų, sukurianti nemažą BVP dalį. Iš Lietuvos eksportuojama labai įvairių prekių, o daugiausia – mašinų, elektros produkcijos, mineralinių produktų, chemijos ir lengvosios pramonės prekių, maisto ir kt. Eksportuojamų prekių įvairovė atsispindi ir užsakant pervežimų paslaugas: patys populiariausi – daliniai kroviniai.