Nuotraukos autorius: Nuotr. iš LR archyvo

Vaistų kainoms iškasė griovį – teks imti tai, ką duoda

Kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarka vėl keičiasi. Nuo kovo pacientams, kuriems preparatas išrašytas pirmąkart ar po ilgesnės pertraukos, bus išduodamas tas, kuris laimėjo kainos konkursą. Apie 0,3 euro šiuo metu primokėti už kompensuojamuosius vaistus, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje. „Receptas jiems yra išrašomas trims mėnesiams. Pastarąjį kartą juos pirkau rudenį. Tąkart farmacininkė vaistinėje pasakė, kad sąraše liko tik vienas kompensuojamasis preparatas. Už kitus reikia mokėti visą kainą. Aš nusipirkau tą pigiausią vienintelį“, – sakė moteris, kuriai prieš metus šeimos gydytoja skyrė tokių vaistų. Bet neseniai atsiradusi kompensacijų tvarka pavasarį vėl keisis. Receptuose atsiras įrašas „Pirmas paskyrimas“, jeigu tik kompensuojamuosius vaistus gydytojai išrašys pirmą kartą arba po ilgesnės nei 6 mėnesių pertraukos. Vadinasi, vaistinėje pacientui, pritaikius kompensaciją, bus parduotas tik konkretus mažiausios kainos konkursą laimėjęs preparatas.

Latvijoje – paprasčiau

Tokia tvarka, pagal kurią vaistininkas privalo parduoti pigiausią preparatą, galioja ir Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje, kitose valstybėse. Latvijoje ji taip pat neseniai įvesta. Bet pas kaimynus, anot farmacijos rinkos dalyvių, yra daug mažiau kompensuojamųjų vaistų pardavimo suvaržymų nei Lietuvoje. Šiuo metu pas mus galioja tvarka, kuri išsijoja iš kompensuojamųjų vaistų kainyno brangesnius preparatus. Pavyzdžiui, jei tam tikrai ligai gydyti skirtų vaistų grupėje yra daugiau nei trys medikamentai, kas ketvirtį paskelbiamas mažiausios kainos konkursas. Tokiu būdu kainyne paliekamas pats pigiausias preparatas ir tie jo konkurentai, kurių priemoka nėra didesnė nei 20 proc. už pigiausio priemoką. Taigi vaistai konkuruoja priemokomis, kurios skiriasi vos keliais euro centais, o visi preparatai išstumiami iš kompensacijų rinkos. Numatyta, kad priemoka už kompensuojamųjų vaistų vieną pakuotę negali viršyti 4,11 euro. Išimtis – jei vaistus gamina vienintelis gamintojas ir tas jo preparatas yra nepakeičiamas kitu. Tad, anot vaistų rinkos dalyvių, maždaug 30–50 proc. tokių iš kainyno išbrauktų vaistų yra nuperkami už visą kainą. Žmonės juos įsigyja, nes jie nėra brangūs, pavyzdžiui, preparatai širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti kainuoja 2–3 eurus. Vadinasi, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), matydama, kad taupymo planas blėsta, sumanė kitaip paskatinti kainų mažėjimą – didina pigiausių vaistų pardavimą pasitelkdama prievartą.

Neliks galimybės rinktis

Laisvosios rinkos instituto viceprezidentės Editos Maslauskaitės teigimu, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos nemenksta, dirbantiems savarankiškai netgi didėja, bet žmonės spaudžiami įsigyti pigiausius vaistus, galbūt net savo sveikatos sąskaita. „Ši tvarka pažeidžia gydytojo teisę skirti tinkamą gydymą, paciento teisę rinktis būtinus vaistus ir gauti kompensaciją, vaistininko teisę juos parduoti, nes ministerija nustatė neproporcingą vaistinių ūkinės veiklos laisvės ribojimą. Šie trys sveikatos sistemos dalyviai patenka į griežtas ministerijos sukurtas vaistų pardavimo taisykles. Pasirinkimo teisės nelieka, nors jie visi trys turi siekti geriausio rezultato – geresnės sveikatos“, – kalbėjo E.Maslauskaitė. Ji priminė, kad dauguma gyventojų, kuriems patiems ar jų vaikams prireikia kompensuojamųjų vaistų, yra dirbantys, taigi ir PSD fondui mokantys žmonės. Bet jiems paliekamas vienintelis pasirinkimo kriterijus – pigumas, nes pirkdami kitokį preparatą jie turės mokėti visą kainą ir nebegalės pasinaudoti draudimu.

Sugers ir blogas emocijas

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė neabejojo, kad vadinamoji pirmo paskyrimo tvarka padidins administracinę naštą. „Kompensuojamųjų vaistų antkainis fiksuotas, vaistinei nesvarbu, kuriuos iš jų parduoti. Bet šiuo atveju didinamas administracinis bei neigiamų emocijų krūvis. Gavęs „Pirmo paskyrimo“ receptą vaistininkas žmogui privalo suteikti kokybišką farmacinę paslaugą – išklausinėti apie kitų vaistų vartojimą, įvertinti, ar nekils neigiamos jų sąveikos. Jei pacientas tokio preparato atsisakys, jis praras teisę į kompensaciją už vaistus. Tokią jo valią teks nurodyti recepte, pasiūlyti pigiausią analogą iš tos pačios farmacinės grupės vaistų, jei nėra – jį užsakyti. Tai ne tik papildomas darbas. Paprastai žmonės vaistinėse išlieja ir visas neigiamas emocijas“, – sakė D.Mikutienė.

Ieško, kur dar pataupyti

Tuo metu SAM laikosi nuostatos, kad generinių vaistų vartojimas dar per mažas, nes vaistininkai esą nesiūlo žmonėms pačių pigiausių. Anot sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, siekiama, kad gamintojai, konkuruodami dėl vietos kainyne, patys mažintų preparatų kainą. „Vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga kaina gali skirtis net kelis kartus. O praktika jau parodė, kad kainas gamintojai sumažinti tikrai gali, tad kodėl žmonės turėtų permokėti? Geriau sutaupytus pinigus investuoti į vaistus ar medicinos pagalbos priemones, kurie dabar nekompensuojami“, – sakė viceministrė K.Garuolienė. Pasak SAM atstovės Alinos Žilinaitės, žmonės nepagrįstai mano, kad mažiausios kainos konkursą laimėjęs preparatas yra mažiau kokybiškas. Mat visi vaistai, kurių veiklioji medžiaga ta pati, atitinka kokybės reikalavimus. „Būtent todėl ir skelbiamas konkursas, nes mažiausią kainą pasiūlyti gali bet kuris vaistų gamintojas. Patirtis liudija, kad palankiausią pasiūlymą pateikia ir originalių, ir generinių vaistų gamintojai“, – tvirtino A.Žilinaitė.

Audrė Srėbalienė 

lrytas.lt informacija