Atsakymai į dar neatsakytus klausimus apie pensijų kaupimą

„Sodra“ daugiau nei milijonui Lietuvos gyventojų išsiuntė pranešimus apie jų dalyvavimą arba įtraukimą į 2 pakopos pensijų kaupimą. Tačiau gyventojams vis dar lieka neatsakytų klausimų. Gal ir Jūsų klausimų yra tarp jų. Atsakymus į juos mėginame rasti su „Sodros“ atstovu Sauliumi Jarmaliu.

– Sakote, kad žmonės nepajus kaupimo naštos?

– Nuo šių metų sausio 1 d. dienos, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, pasikeitė atlyginimas žmonių algalapiuose. Po įmokų sujungimo padidėjo alga „ant popieriaus“, o daugeliui žmonių – ir užmokestis „į rankas“.

Vienas iš šių pokyčių tikslų buvo – realiai sumažinti mokesčius dirbantiems gyventojams, kad jie sutaupytų mokesčių dalį galėtų skirti pensijų kaupimui. Dabar nemaža dalis gyventojų gali kaupti didesnei pensijai ir nepajusti kaupimo naštos.

Tarkime, pernai uždirbote 770 eurų per mėnesį „į rankas“. Šiemet, dėl mokesčių pertvarkos, tokia alga jau padidėjo 45 eurais. Taip yra todėl, kad mažiau algos atseikėsite mokesčiams.

Toliau skaičiavimas paprastas – jeigu iš šių 45 sutaupytų eurų 23 eurus Jūs papildomai pervesite į II pakopos pensijų kaupimo fondą sotesnei senatvei, Jums liks dar tiek pat – ir kaupsite, ir alga padidės ir valstybė prides paskatą.

– Kodėl iš viso buvo sumanyta sujungti darbo užmokesčio mokesčius?

– Iki šiol žmogus, kuris uždirbdavo 1000 eurų „ant popieriaus“, dažnai nesusimąstydavo, kad darbdavys sumoka dar 30 proc. įvairių mokesčių.

Dabar žmogus realiai matys, kiek darbdavys iš tikrųjų jam sumoka, ir tiksliai žinos, kokia dalis mokesčių atskaitoma.

Gyventojas, matydamas, kiek mokesčių sumoka, geriau supras už juos gaunamą naudą: sumokėjai mokesčius, bet susirgai – gauni išmoką. Susilaukei vaiko – taip pat gauni išmoką. Atėjo pensijos laikas – gauni pensiją.

– Ar pasikeitus atlyginimo dydžiui, darbuotojams reikia kažkur kreiptis, ar viską, kaip ir anksčiau, tvarkys darbdavys?

– Viskas lieka kaip buvę. Tiesiog visos socialinio draudimo įmokos perkeliamos darbuotojui, tačiau jas už darbuotoją privalo mokėti darbdavys.

– Visi žmonės iki 40 metų automatiškai įtraukiami į papildomą pensijų kaupimo sistemą, kodėl?

– Dauguma Lietuvos gyventojų – 1,3 mln. – jau dalyvavo pensijų kaupime. Daugiau nei 600 tūkst. kaupė pensijai, bet nuo savo darbo užmokesčio papildomai neprisidėjo. Tai vadinamieji 2+0+0 dalyviai. Dar tokia pat dalis kaupė ir mokėjo papildomas įmokas nuo savo darbo užmokesčio – buvo pasirinkę modelį 2+2+2.

Visi šie jau anksčiau sutiko dalyvauti papildomame pensijų kaupime, sudarė sutartis, ir jiems niekas nesikeičia – jie toliau moka įmokas.

Tačiau yra tokių, kurie dar nebuvo pasirinkę kaupti papildomai, tad jie yra įtraukiami į kaupimą.

– Kokios įtraukimo sąlygos?

– Visų pirma, žmogus turi būti jaunesnis nei 40 metų, antra – jis turi būti apdraustasis. Tai reiškia, kad jeigu jis 2019 m. sausio 2 dieną turėjo darbą arba galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, veikiančią individualią įmonę, buvo mažosios bendrijos narys ir t. t., jis yra apdraustasis.

Žinoma, svarbu, kad jis būtų apdraustasis Lietuvoje, emigrantai nėra įtraukiami, nes jie darbo Lietuvoje neturi.

Beje, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose sausio 2 d. buvę tėvai irgi automatiškai tampa kaupimo dalyviais.

Jeigu žmogus atitinka nurodytas sąlygas, jis nuo liepos tampa kaupimo dalyviu, jeigu iki birželio 30 dienos neatsisakys dalyvauti kaupime.

– Kodėl įtraukiami būtent nuo 40 metų, o ne, tarkime, nuo 35 ar 45?

– Laikoma, kad kaupimas pensijai naudingas tuomet, kai žmogus kaupia pakankamai ilgai. Jeigu dabar žmogui iki 40 metų, tikėtina, kad jo pensinis amžius bus 65. Paprastai žmonės dirba dar ilgiau negu tik iki pensinio amžiaus, tad 30 metų kaupimo laikotarpis jau yra pakankamai ilgas, kad žmogus sukauptų lėšų ir investicijos teiktų teiktų juntamą naudą.

Skaičiuojama, kad jeigu žmogus ilgai kaups, jo pensija gali padidėti ketvirtadaliu ar trečdaliu. Jeigu žmogus daug uždirba, kaupimo išmoka gali siekti net iki pusės pensijos.

– Jeigu žmogus niekuomet nekaupė pensijai, o dabar galvoja, kad kaups. Ką jam dar reikia žinoti ar padaryti?

– Kiekvienas gyventojas turi asmeninę „Sodros“ paskyrą, prie kurios gali prisijungti per „Sodros“ interneto svetainę su elektronine bankininkyste ar elektroniniu parašu.

Prisijungęs žmogus ras sistemoje informaciją, kad yra įtraukiamas ar dalyvauja pensijų kaupime.

„Sodra“ informuoja, kokia kaupimo bendrovė tiem gyventojams, kurie kaupime iki šiol nedalyvavo.

Visi naujai įtraukti gyventojai, po lygiai atsitiktine tvarka išdalinti 5 kaupimo bendrovėms. Taigi, gyventojas sužinos, kokioje bendrovėje kaups ir kokios bus jo įmokos. Jeigu žmogus nieko nedarys, nuo liepos mėnesio 1,8 proc. jo darbo užmokesčio bus pervedama į pensijų fondą.

Apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviu, kaupimo bendrovę ir darbdavį liepos mėnesį kiekvieną kaupiantį informuos „Sodra“, kai bus žinoma, kad asmuo neatsisakė kaupti.

Jeigu šios sąlygos žmogui tinka, tuomet jam daugiau nieko daryti nereikia.

– O jeigu netinka?

– Galite pasirinkti – ar kaupti, ar ne, kur ir kiek.

Jei manote, kad verta kaupti, tačiau jums netinka kaupimo bendrovė, galite kreiptis į savo pasirinktą kaupimo bendrovę ir su ja sudaryti kaupimo sutartį.

Galite pradėti kaupti jau dabar, iš karto, nelaukę liepos.

Galite pradėti iš karto mokėti nuo 3 proc. įmokas.

– Kokiais būdais valstybė skatina kaupti pensijai ?

– Jeigu mokate 3 proc. įmokas, valstybė iš savo lėšų prideda dar 1,5 proc. Nuo vidutinio darbo užmokesčio. Per šiuos metus tai sudarys beveik 200 eurų.

Jeigu jūs norite pereinamojo laikotarpio ir kaupti pradedate nuo 1,8 proc., tuomet ir valstybės priedas yra mažesnis – 0.3 proc.

Pradėjus kaupti nuo 1.8 proc., per 5 metų pereinamąjį laikotarpį jūsų įmokos procentas kasmet palaipsniui didės ir 2023 visi gyventojai mokės 3 proc. iš savo lėšų ir gaus iš valstybės 1.5 proc. paskatinimą.

– Kas bus toliau, jeigu šiandien žmogus atsisakys kaupti papildomai?

– Gali būti, kad jaunam, niekada iki šiol nekaupusiam žmogui, kurio pajamos šiandien mažos, svarbu turėti tuos papildomus 20 eurų „kišenėje“ ir dabar jis kaupti papildomai nenori.

Tuomet po 3 metų mes jį vėl įtrauksime į kaupimą, informuosime ir gyventojas turės pusę metų atsisakyti. Procesas kas trejus metus bus kartojamas tol, kol žmogui sukaks 40 metų. Galbūt, per tą laiką, jo pajamos paaugs ar jis įsitikins kaupimo nauda ir taps dalyviu.

– Kas laukia individualiai dirbančių gyventojų, išsiėmusių verslo liudijimus, turinčių individualios veiklos pažymas ir pan?

– Jiems galioja tokia pati tvarka. Jie ir iki šiol galėjo dalyvauti kaupime, ir dalyvavo. Jeigu š. m. sausio 2 d. asmuo turėjo individualią veiklą ir buvo atitinkamo amžiaus, tuomet jis įtraukiamas į kaupimą, tokiomis pačiomis sąlygomis.

Jeigu jis nori, galima atsisakyti kaupimo. Individualiai dirbantiems žmonėms galioja principas, kad jie įmokas paprastai moka tuomet, kai deklaruoja pajamas. Deklaruojant pajamas, prie socialinio draudimo įmokų tarifo yra pridedamas kaupimo tarifas, ir jie sumoka tas pensijų kaupimo įmokas.

– Jeigu žmogaus pajamos didelės, ar jis gali atsidėti pensijai daugiau: penkis, aštuonis procentus? Kur jam dėl to kreiptis?

– Taip, tai galima. Pavyzdžiui, darbdavys sako, gerai, dalyvaujate kaupime ir aš noriu jus paskatinti ir prie 3 proc. pridėti dar 2, kad kauptumėte jau 5 proc.

Tuomet darbdavys, 3 proc. pensijos kaupimo įmoką „Sodrai“, kaip įprastai, o tuos papildomus 2 proc. perveda tiesiai Jūsų kaupimo bendrovei.

Beje, kai darbdavys moka tokias papildomas įmokas, jis gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, gyventoja tokiu atveju pasinaudoja gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

– Jei žmogui, tarkime, reikia pinigų, ar jis gali stabdyti kaupimą?

– Skatindama kaupti, valstybė prisideda finansiškai, todėl sukauptų pinigų iki pensijos pasiimti negalėsite, netgi jeigu norite stabdyti kaupimą. Šie pinigai galės arba likti fonde arba grįžti į „Sodrą“, bet ne pas jus.

Kitas dalykas, jeigu žmogus susiduria su finansiniais sunkumais. Tarkime, aš kaupiu, bet dabar neturiu pinigų, negaliu sau to leisti. Tokiu atveju, gyventojas per visą kaupimo laikotarpį gali 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.

Kaupimo „atostogos“ gali būti išskaidytos įvairiais laikotarpiais po kelis mėnesius. Ir tuo metu tiesiog nebus mokamos įmokos.

Vėlgi, jeigu žmogus darbo neturi, neturi pajamų, jis įmokų ir nemoka, o jas pradeda mokėti tuomet, kai vėl uždirba.

– Kas bus, jeigu žmogus iki pensijos papildomai sukaups tik 3000 eurų?

– Pensija mokama ilgą laikotarpį, tad 3000 eurų suma nelabai reikšminga, išmokant pensiją. Tokio dydžio suma, išėjus į pensiją, išmokama iškart.

Jeigu sukaupiama nuo 3000 iki 10000 eurų suma, ji bus išmokama periodiškai tol, kol šie pinigai baigsis. Kiek žmogus sukaupė, tiek ir atgavo. Jeigu asmuo iškeliautų anapilin, likę neišmokėti pinigai yra paveldimi.

Jeigu žmogus nesulauktų pensijos – visas fonde sukauptas jo turtas yra paveldimas.

– O jeigu sukaupta daugiau?

– Jeigu sukaupta daugiau nei 10 000 eurų, tai jau yra reikšminga suma ir žmogus privalės įsigyti anuitetą. Anuitetas tai yra garantija, kad žmogus gaus periodinę išmoką iki gyvos galvos, nepriklausomai nuo to, kiek gyvens.

Anuitetas yra privalomas, nes 2 pensijų pakopa yra ne šiaip paprastas taupymas. Pensiją gauname iki gyvos galvos. Jeigu gyveni trumpiau, tai trumpiau, o jeigu gyvuoji iki šimto metų, gauni pensiją iki šimto metų. Tas pats galioja ir 2 pakopos pensijai.

Anuitetas nėra paveldimas, nes tai yra valstybės įsipareigojimas mokėti išmokas iki gyvos galvos.

Tai šiek tiek panašu į automobilio draudimą. Visi privalome apdrausti savo automobilį, jeigu vairuojame. Aš moku įmokas ir jeigu padarau avariją, man draudimo bendrovė išmoka išmoką, o jeigu nepadarau avarijos, aš neinu į draudimo bendrovę ir neprašau atgal savo įnašo.

Anuitetas savo prasme yra draudimas: aš įsigyju draudimo polisą – apsidraudžiu, kad gyvensiu ilgai ir pinigų nepritrūksiu

– Yra žmonių, kurie nesitiki būti ilgaamžiais ir geriau turėtų pinigus kišenėje negu fonde?

– Žinoma, žmogus nežino kiek gyvens, gal galvoja, kad trumpiau, tad ir anuiteto prasme gal abejoja.

Tam buvo sukurtas atidėtasis anuitetas. Jis išsprendžia dvi problemas: čia žmogus ir apdraustas, ir didžiąją dalį sukauptos sumos galima paveldėti.

Atidėtojo anuiteto įsigijimas taip pat privalomas, tik mažesnioji jo dalis bus skirta išmokoms, jeigu jis sulauks 85 metų, o didesnioji – skiriama išmokoms nuo 65 iki 85 metų. Jeigu žmogus anapilin iškeliaus anksčiau, suma, kuri buvo apskaičiuota išmokėti iki 85 metų ir nebaigta mokėti, bus paveldima. Nepaveldima tik ta dalis, už kurią įsigytas anuitetas.

– Kaip apsiskaičiuoti, kiek visgi aš gausiu pensijos?

– „Sodra“ kartu su partneriais – Lietuvos banku, socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitais sukūrė skaičiuoklę, kuri žmogui labai aiškiai apskaičiuos prognozuojamą pensiją: tiek „Sodros“ senatvės pensiją, tiek išmokas iš 2 pakopos fonduose sukauptos sumos.

Skaičiuoklėje įvertinama viskas: kokia žmogaus sukauptų apskaitos taškų suma, kiek jis turi darbo stažo, kuriais metais jis išeis į pensiją, kokį procentą jis papildomai kaupia ir pan. Ji taip pat parodys galimus scenarijus: kokia prognozuojama pensija, jeigu bus kaupiama ir kokia – jeigu žmogus pasirinks nekaupti.

Skaičiuoklę galima rasti tiek „Sodros“ elektroniniame puslapyje, tiek prisijungus prie „Sodros“ asmeninės gyventojo paskyros.

Pasinaudojus skaičiuokle aiškiai matyti nauda gyventojui: kas iš to, kad aš kaupiu.

– Ar Lietuvos gyventojai supranta, kad nuo jų veiksmų šiandien priklausys gyvenimas senatvėje?

– Dažnas ekonomistas pasakys, kad mes dar per mažai kaupiame, per mažai taupome ir dažnokai gyvename šia diena.

Todėl sakyčiau, kad reikia apie pensiją galvoti jau šiandien, o koks tas jos pasirinktas būdas taupyti senatvei – ar tai 2 pakopos fondai, ar 3 pakopa, ar indėlis, nekilnojamasis turtas ar kojinė, jau jo sprendimas. Bet sprendimo atidėlioti nereikėtų.

lrytas.lt informacija