Profesionalūs sportininkai tampa puikiais verslininkais

Buvęs krepšininkas ir treneris Tomas Pačėsas sako, kad profesionalūs sportininkai išsiugdo charakterio savybes, kurios jiems padeda nugalėti konkurentus negailestingame verslo pasaulyje, todėl stipriausioms pasaulio korporacijoms dažnai vadovauja vadybininkai, anksčiau skynę laurus profesionalų sporte.

Buvęs profesionalus krepšininkas, treneris, o dabar Lenkijos – Lietuvos bendradarbiavimo ir dialogo forumo valdybos narys ir verslininkas T. Pačėsas apie profesionalų sporto, verslo ir viešojo sektoriaus sąsajas kalbėjo „Lietuvos žinių“ su partneriais surengtame verslo forume „Lietuva ir Lenkija: ko dar nežinome?“

T. Pačėsas prisiminė, jog prieš kurį laiką leidinys „Canadian Sport“ rašė, kad verta buvusius sportininkus įdarbinti verslo įmonėse, panaudoti jų potencialą. Straipsnis skelbė, kad nėra geresnio darbuotojo kaip buvęs profesionalus sportininkas.

Be to, ių paskelbtų duomenų aiškėja, kad 95 proc. valdybos pirmininkų, vadovaujančių įmonėms, kurios patenka į žurnalo „Fortune“ kasmet skelbiamą 500 didžiausių korporacijų sąrašą, praeityje užsiėmė profesionalų sportu.

Daugelis įsitikinę, kad profesionalūs sportininkai labai gerai sugeba dirbti verslo srityje. Dėl to verta įdarbinti sportininkus. Kodėl? Jie pasiekia tikslą. Juk sporte tikslo siekimas yra vienas svarbiausių. Tikslai sporte nustatomi ir apibrėžiami labai aiškiai. Būtent nuo rezultatų priklauso, ar sportininkas išliks sporte, ar turės pasitraukti. Sportininkai sugeba pasiekti norimų rezultatų, sugeba suderinti įvairias veiklas: treniruotes, mokslą, šeiminį gyvenimą“, - kalbėjo buvęs garsus treneris.

T. Pačėsas su Lietuvos rinktine laimėjo 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių bronzą, o jo vadovaujama Sopoto (Lenkija) „Trefl“ krepšinio komanda keturis kartus tapo Lenkijos čempione, kelis sezonus sėkmingai žaidė Eurolygoje.

Pasak T. Pačėso, net mėgėjai bėgikai treniruodamiesi didina savo gebėjimus, o profesionalūs sportininkai sugeba puikiai susidoroti su traumomis, laikytis dietos, darbo režimo. Jis citavo Arsene‘ą Wengerą, buvusį profesionalų prancūzų futbolininką, vėliau – Londono „Arsenal“ futbolo klubo vadybininką ir trenerį, kuris yra sakęs: „Jeigu netiki, kad gali ką nors padaryti, tai to ir nepadarysi, neturi jokių šansų pasiekti tikslą“. Šios sentencijos tikroviškumą A. Wenegras įrodė savo gyvenimu. Jis yra labiausiai nusipelnęs „Arsenalo“ treneris pagal laimėtų taurių skaičių, taip pat ilgiausiai kada nors treniravusių šį klubą.

„Sportininkai geba prisiminti atsakomybę, yra lankstūs. Neretai per varžybas jie nustebina varžovus ir žiūrovus, sugeba prisiderinti prie priešininko taktikos. Sportininkai savo vizijos siekia tam tikrais etapais. Jie sugeba keisti tikslus, jeigu to reikia, moka pamažu siekti tobulumo, tiesiog labai aiškiai viską suplanuoja“, - dėstė T. Pačėsas.

Be to, sportininkai moka dirbti kolektyve. Net individualių sporto šakų atstovai nedirba vieni, nes bendradarbiauja su treneriu. Profesionalai įpratę dalytis pareigomis, jie supranta, kad nuo bendradarbiavimo kokybės priklauso galutinis rezultatas.

Buvęs JAV profesionalus krepšininkas Michaelas Jordanas yra sakęs, kad talentas gali padėti laimėti varžybas, bet labiausiai čempionatus padeda laimėti komandos vadybininkų, trenerių ir žaidėjų intelektas bei bendradarbiavimas.

T. Pačėso nuomone, sportininkai turi daug savybių, kurių reikia versle: jie yra užsigrūdinę, sugeba konkuruoti, jiems žinomas konkurencijos skonis ir kaina. Dažnai sportininkai sako, kad svarbiausias jų varžovas yra jie patys. Todėl jie sugeba pažinti save. „Mokėjimas visiškai atsiduoti tikslui yra labai svarbi savybė. O sunkus darbas dažnai yra svarbesnis už talentą, nes talentingas sportininkas be sunkaus darbo negali tikėtis gerų rezultatų. Sportininkams taip pat žinoma taisyklė: nesvarbu, kiek kartų kritai, svarbu, kiek kartų sugebėjai atsikelti ir kokias išvadas padarei. Kad sugebėtum panaudoti savo potencialą, pirmiausia turi atpažinti savo ribas ir trūkumus“, - sakė T. Pačėsas.

Sugeba valdyti stresą

Kita sportininkų savybė, kurios reikės versle, yra sugebėjimas valdyti stresą, nes nuolat jaučia spaudimą. „Žinome, kad žiūrovai ir treneriai iš žaidėjų tikisi tam tikrų dalykų. Tad sportininkai lavina ne tik kūną, bet ir protą. Geriausi sportininkai sugeba sutelkti dėmesį ir valdyti stresą nepriklausomai nuo aplinkybių. Vienas garsus ledo ritulininkas yra sakęs, kad sportininkas pirmiausia turi pakilti į kalną, o paskui dėti daug pastangų, kad išliktų viršukalnėje. Be to, sportininkai žino, kad per kiekvieną treniruotę turi panaudoti visas jėgas, išlieti visą prakaitą, net jeigu bloga diena“, - aiškino T. Pačėsas.

Jo nuomone, bendrovių vadybininkai, kurie anksčiau sportavo, išsiskiria iš kolegų. Jie yra kantresni, ištvermingesni ir pasirengę kelti sau sudėtingesnius, nei įprasta, tikslus. Būtent tokie vadybininkai pasiekia atitinkamų rezultatų. Nes buvę sportininkai retai fantazuoja, retai tikisi neįmanomų dalykų. Kita vertus, jiems sunku dirbti, kai organizacija riboja jų galimybes arba vadovas nesugeba iškelti tikslų, atitinkančių jų sugebėjimus ir jėgas.

„Dirbdamas treneriu stebėjau, ir buvo malonu matyti, kaip mano auklėtiniai siekia rezultatų ir noriai pasiekia nustatytus tikslus. Todėl skatinu visus įdarbinti buvusius sportininkus“, - Lenkijos ir Lietuvos verslo forume kalbėjo T. Pačėsas.

Sporto ir verslo vadyba taip pat turi panašumų. Pasak T. Pačėso, didžiausias skirtumas tas, kad verslo pagrindinis tikslas yra pelningumas, o krepšinio ir futbolo klubo, ypač Rytų Europoje – išvengti nuostolių. „Tai nėra verslas, o reiškinys, kuriam visi, kas tik gali, susimeta. Kita vertus, sporto klubas veikia pagal verslo principus, todėl vadybininkams tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje šis darbas yra didžiulis iššūkis. Kita vertus, tiek komandos, tiek verslo įmonės administravimas panašus. Manau, kad tas, kuris gerai valdo transporto ar statybos įmonę, galėtų sėkmingai vadovauti ir sporto klubui“, - teigė T. Pačėsas.

Anot jo, reikiamas charakterio savybes turintis ir komandoje sugebantis dirbti žmogus visur bus naudingas. „Sporte ir versle labai svarbus komandinis darbas, nes vienas žmogus tik griovį gali iškasti.  Vertinu žmones, kurie moka dirbti komandoje, gerbia savo komandos narius, įsiklauso į jų nuomonę. Niekada nereikia bijoti aplink save burti protingus žmones. Manau, kad geriausias vadovas tas, kuris dėl asmeninių savybių sugeba suburti aplink protingesnius už save ir juos nukreipti tikslo link“, - kalbėjo T. Pačėsas.

Kyšio geriau nesiūlyti

Buvę profesionalūs sportininkai sėkmingai darbuojasi ne tik versle, bet ir viešajame sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos verslo forume prisimintas dabartinis „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos treneris Rimas Kurtinaitis, kuris 1997 – 2001 metais buvo Lietuvos kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius, o per savo sportinę karjerą yra iškovojęs olimpinį aukso ir du bronzos medalius.

T. Pačėsas tikino, kad norint ko nors pasiekti versle, viešajame sektoriuje, sporte reikia turėti panašių savybių ir gebėjimų. Tačiau viešajame versle ypač svarbus skaidrumas ir garbingumas. „Sportininkas visą gyvenimą yra įpratęs sąžiningai kovoti prieš varžovą. Sunkiai dirbdami ir vadovaudamiesi taisyklėmis, kurios disciplinuoja, sportininkai įpranta valdyti neigiamas emocijas. Tokių žmonių darbas viešajame sektoriuje mums būtų labai naudingas. Prisimenu, kaip R. Kurtinaitis dirbo departamente. Gal jam  pritrūko finansinių išteklių savo sumanymams įgyvendinti, bet jis išgelbėjo nuo finansinio žlugimo Kauno „Žalgirį“, - prisiminė buvęs krepšininkas ir treneris.

T. Pačėso manymu, daugeliui žymių sportininkų autoritetas yra tik argumentai ir logika. Todėl jie gali būti labai naudingi viešajame sektoriuje. „Jie vertingi tuo, kad bet kas nesuformuos jų nuomonės. Toks žmogus gins viešąjį sektorių. Neabejoju, kad įvaizdį sąžiningu darbu susikūręs sportininkas niekada nerizikuos smulkiu kyšiu nubraukti visą nueitą ašarų, kraujo ir sunkaus darbo kelią“, - sakė jis.

T. Pačėsas atkreipė dėmesį, kad dauguma žymių sportininkų užsidirba pakankamai pinigų. Todėl pinigų klausimas, kuris viešajame sektoriuje kartais suvaidina neigiamą vaidmenį, neturės įtakos buvusio profesionalaus sportininko sprendimams.

Faktai

- 2015 metų gruodžio viduryje Tomas Pačėsas tapo Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu. Iki tol kelerius metus jis buvo VTB jungtinės lygos vykdomasis direktorius. Iš „Lietuvos ryto“ T. Pačėsas pasitraukė 2017-ųjų vasario mėnesį.

- 1994 – 2007 metais T. Pačėsas profesionaliai žaidė krepšinį Kauno „Laveroje“, „Atlete“, Alytaus „Alitoje“, Odesos „Bipa-Moda“ (Ukraina), Rišono „Maccabi“ (Izraelis), Permės „Ural-Great“ (Rusija), Varšuvos „Legia“, Vroclavo „Sląsk“, Vloclaveko „Anwil“, Sopoto „Prokom“ (Lenkija) komandose.

- Su Lietuvos rinktine kaip įžaidėjas T. Pačėsas laimėjo 1996-ųjų Atlantos olimpiados bronzą.

- 2008 metais baigęs krepšininko karjerą, Sopote lietuvis gavo pasiūlymą tapti šio Lenkijos klubo trenerio asistentu, o po kelių mėnesių tapo pagrindiniu treneriu.

- T. Pačėso vadovaujama Sopoto „Trefl“ krepšinio ekipa keturis kartus tapo Lenkijos čempione, kelis sezonus sėkmingai žaidė Eurolygoje.

-2012-aisiais T. Pačėsas paliko Sopotą. Nuo tada jis dirbo treneriu, 2013 metų vasarą su Lietuvos jaunimo rinktine Europos čempionate užėmė septintą vietą.

-2012 metų rudenį T. Pačėso iniciatyva Alytaus mieste įkurtas „Dzūkijos“ klubas, kuris dabar žaidžia Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempinate.

-Šiuo metu buvęs profesionalus krepšininkas ir treneris T. Pačėsas yra Lenkijos – Lietuvos bendradarbiavimo ir dialogo forumo valdybos narys, užsiima verslu.

Lietuvos žinių inf.