Tyrimas: 4 iš 5 lietuvių svarbu, kad pensijai kaupiamos lėšos būtų paveldimos

Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų svarbu, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos būtų paveldimos. Tai užtikrinama visais atvejais pensijos kaupimo metu, paveldėjimo galimybę taip pat galima pasirinkti ir pensijos išmokėjimo laikotarpiu.
81 proc. Lietuvos gyventojų yra svarbu, kad pensijų fonduose sukauptos lėšas būtų paveldimos, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu šiemet atlikta apklausa. Tai ypač svarbu 26–55 metų amžiaus gyventojams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ar aukštesnes pajamas.
„Pensijų fondų dalyviai turi labai suprantamą poreikį: kad jų pačių uždirbtas ir sukauptas turtas liktų jų nuosavybe, kurią, kaip bet kokią kitą nuosavybę, galima palikti artimiesiems. Kaupiant tiek II, tiek III pakopoje, lėšos yra pensijų fondo dalyvio nuosavybė, todėl yra paveldimos be jokių išimčių. Pasibaigus kaupimo ir prasidėjus išmokėjimo periodui, III pakopoje sukauptas turtas toliau lieka asmens nuosavybe. II pakopoje tokia galimybė taip pat yra, tačiau ją reikia pasirinkti“, – aiškina Šarūnas Ruzgys, „Luminor investicijų valdymo“ vadovas.
Pasak jo, viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis pasigirsta nuomonių, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojus pensijų reformai II pakopos pensijų turtas nebėra paveldimas. Tačiau tai nėra tiesa.
„Pagal nuo šių metų įsigaliojusius Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, nuo 2020 metų asmenims, kurie bus sukaupę virš 10 tūkst. eurų pensijų fonde, privaloma rinktis anuitetą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad anuitetas būna dviejų rūšių. Pasirinkus vieną iš jų, didžioji dalis lėšų lieka paveldimos ne tik kaupimo, bet ir lėšų išmokėjimo laikotarpiu“, – sako Š. Ruzgys.
Paveldėjimo galimybę galima pasirinkti
Kas yra anuitetas? Tai periodinės pensijos išmokos, mokamos iki gyvenimo pabaigos iš pensijų fonde sukauptų pinigų. II pensijų pakopoje anuitetas gali būti dviejų rūšių: standartinis ir atidėtasis.
Standartinis anuitetas reiškia, kad už visą sukauptą sumą dalyvis gauna garantiją, kad „Sodra“ mokės jam periodines išmokas iki gyvenimo pabaigos. Taip iš esmės papildoma I pakopos „Sodros“ pensija. Išmokų dydis apskaičiuojamas pagal sukauptos sumos dydį ir tikėtiną gyvenimo trukmę. Šiuo atveju sukaupta suma nėra paveldima – asmeniui mirus, išmokos baigiasi.
Tačiau yra ir kitas variantas – atidėtasis anuitetas. Pasirinkus jį, didžioji dalis lėšų, 85–90 proc., lieka pensijų fonde. Šie pinigai toliau investuojami pagal pasirinktą pensijų fondo strategiją, o dalyviui pensijų bendrovė visą sumą išmoka periodinėmis išmokomis, kol jam sukanka 85 metai. Ši lėšų dalis išlieka asmens nuosavybe, todėl yra paveldima – dalyviui mirus, visa likusi dar neišmokėta suma atitenka teisėtiems paveldėtojams.
Patį atidėtąjį anuitetą užtikrina mažoji lėšų dalis, 10–15 proc., jis pradeda veikti tuomet, kai asmeniui sukanka 85 metai. Kaip ir standartinio anuiteto atveju, nuo 85 metų iki asmens gyvenimo pabaigos jam mokamos periodinės anuitetinės išmokos, tai jau daro ne pensijų bendrovė, bet „Sodra“. Ši sukauptų lėšų dalis, kaip ir „Sodros“ pensija, nėra paveldima, dalyviui mirus mokėjimai pasibaigia.
„Taigi, svarbu įsidėmėti, kad tiek II, tiek III pensijų pakopoje kaupiant pensijai lėšos yra paveldimos, o prasidėjus išmokėjimo laikotarpiui taip pat yra lėšų paveldėjimo galimybė, kuri, kaip rodo tyrimas, yra itin svarbi Lietuvos gyventojams“, – teigia Š. Ruzgys.
Tyrimą UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atliko UAB „Rait“. Iš viso tiesioginės apklausos namuose būdu buvo apklausti 1004 respondentai, kurių amžius 18 metų ir vyresni. Apklausa vyko 2019 m. sausio 11–20 dienomis.