Nuotraukos autorius: M.Patašius

Tikslūs atsakymai į klausimus, kurie iki šiol kėlė painiavą pirmą būstą įsigyjančioms šeimoms

Šiuo metu Lietuvoje galioja du įstatymai, suteikiantys galimybę gauti valstybės finansinę paramą būstui įsigyti – tai Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas. Tačiau kaip jie veikia ir į ką būtina atkreipti dėmesį, norint įsigyti antrą būstą? Antras būstas žmonių gyvenimuose atsiranda ne tik jį įsigyjant, bet ir, pavyzdžiui, laimėjus loterijoje, gavus dovanų, paveldėjus, atlikus mainus, išsituokus ir susituokus su kitu asmeniu, kuris jau turi būstą, atkūrus nuosavybės teisę, įkurus gyvenamąją vietą kitos paskirties pastatuose. Kadangi abu įstatymai numato 10 metų turto turėjimo laikotarpį, būtina įvertinti mokestinius aspektus, prarandant arba parduodant nekilnojamąjį turtą. Pateikiame 12 skirtingų situacijų ir išsiaiškinime, kas nutinka, jeigu žmogus gavo valstybės paramą būstui ir nori arba turi įsigyti antrą būstą.

1. Jeigu tėvai ar seneliai padovanojo žemės sklypą be namo, ar galima taikyti sąlygą „pirmas būstas“? Taip, bet tame sklype negali būti namo „pėdsakų“. Iki paraiškos patvirtinimo taip pat negalima užsakyti projektavimo darbų ar statybinių medžiagų.

2. Ar galima pirkti būstą iš artimųjų, jeigu jis toje vietovėje yra tinkamiausias jaunai šeimai ir yra oficialiai parduodamas? Negalima. Kredito davėjui jauna šeima turi pateikti Gyventojų registro departamento pažymą, kad jauna šeima nėra susijusi artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perka būstą. Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys. Tai yra asmenys, kurių turtas gali būti paveldimas.

3. Kas geriau – statyti namą, pirkti būstą su daline apdaila ar pirkti visiškai įrengtą būstą? Pirkti seną būstą ar naujos statybos? Nei paramos lėšos, nei paskatos lėšos nedengia visos pirkimo kainos. Maksimalus kreditas gali būti iki 87 tūkst. eurų, o maksimali subsidija – 26 tūkst. eurų. Valstybės paramą būsto kredito daliai, t. y. 10–20 proc. sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Todėl pareiškėjai turės prisidėti savo lėšomis. Turto pardavimo momentu reikės įrodyti savo lėšų įnešimą dokumentais, kurie turi turėti visus privalomus rekvizitus. Todėl būsto statybos ar apdailos darbų ir medžiagų dokumentus reikia kaupti, stebėti, kad jie būtų teisingai surašomi, skenuoti, nes kasos kvituose tekstas „išgaruoja“ per porą metų. Visus duomenus reikia saugoti 10 metų.

4. Ar gali taip atsitikti, kad subsidiją reikės grąžinti? Taip. Jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisė bus perleista kitam žmogui, subsidija turės būti grąžinta į valstybės biudžetą. Tai gali būti ne tik pardavimas, bet ir mainai, paveldėjimas, praradimas dėl nesumokėto įsipareigojimo.

5. Jeigu šeima gavo antrą būstą po subsidijos gavimo ir pirmo būsto įsigijimo, ar reikia grąžinti subsidiją? Ne. Bet jeigu šeima pateikė prašymą paskatai gauti ir laukimo metu gavo būstą, pvz., paveldėjo, laimėjo, gavo dovanų, teisė į paskatą prarandama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu bus įrodyta, jog šeima specialiai laiku nepasirašė dokumentų dėl tokio būsto gavimo, o pasirašė po subsidijos gavimo, tokiu atveju subsidiją reikės grąžinti. Taip pat svarbu neužmiršti, kad daug metų tęsiasi restitucijos procesas, nemažai žmonių mirė anksčiau negu jiems buvo atkurta nuosavybė. Jų vardu atkurtą turtą iš karto perima įpėdiniai. Tai ne turto paveldėjimas, todėl vaikams, anūkams ir kitiems asmenims, kuriems atitenka pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą sugrąžintas turtas, mokėti GPM nereikės, bet tai turto atsiradimas, kuris gali sustabdyti valstybės paramos gavimą. Jeigu turtas paveldimas, tai jį reikia arba išlaikyti nustatytą terminą tam, kad nereikėtų mokėti GPM, arba iš karto parduoti, kad neturėtumėte būsto. Tačiau tokiu atveju reikia sumokėti 15 proc. GPM nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir vertinimo vertės. Šiuo atveju galima pasinaudoti Registrų centro pažyma, kurioje masinio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė. Tikėtina, kad ji yra gerokai mažesnė negu faktinė rinkos vertė. Todėl galima pasinaudoti nepriklausomų turto vertintojų paslaugomis ir pasirūpinti, kad notaras į paveldėjimo dokumentus įrašytų jų nustatytą kainą, nustatyta retrospektyviniu vertinimu. Tokiu atveju mokestis gali būti sumažintas, bet tenka mokėti nemažą sumą vertintojui.

6. Jeigu šeima įsigijo turtą iš gautos paramos, deklaravo ten savo gyvenamąją vietą, bet po kelerių metų turtas nebetinka šeimai, todėl šeima maino savo būstą į kitą būstą (didesnį arba mažesnį, arba kitoje vietovėje), kuriame deklaruoja gyvenamąją vietą, ar tai laikoma pardavimu? Taip. Mainų sandoris yra prilyginamas turto pardavimo-įsigijimo sandoriui. Papildomos vertės tokiu atveju neatsiranda, todėl GPM mokėti nereikia. Bet perdavimas kitam asmeniui – priežastis grąžinti subsidiją.

7. Jeigu šeima gavo valstybės paramą būstui, tame būste apsigyveno ir dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo prarado šį būstą, ar reikės grąžinti valstybės paramą? Taip, kadangi yra perleidimas kitam asmeniui. Tokiu atveju iš naujo kreiptis dėl paramos galima tik po 5 metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.

8. Ką daryti jeigu vienas iš sutuoktinių mirė, o kitas sukūrė kitą šeimą ir jo sutuoktinis turi būstą? Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnyje numatyta: subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, atitinka šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra šeima, kurioje vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. Šiuo atveju, jeigu naujai sukurtoje šeimoje vaikas, kurio tėvas yra miręs, nėra įvaikintas patėvio, laikoma, kad motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), todėl gautos paramos grąžinti nereikia.

9. Jeigu būstas įsigytas iš paramos lėšų ir jame atliekamas paprastasis remontas, ar išlieka teisė pasinaudoti GPM įstatymo lengvata? Atkreiptinas dėmesys, kad remonto suma turto pardavimo atveju į įsigijimo savikainą neįskaitoma. Pagal GPM įstatymo 21 punkto nuostatas, sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar jo sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, kai šiuos darbus atlieka Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas, gali būti atimtos iš apmokestinamųjų pajamų. Tačiau, į šią sumą neįeina pirktos medžiagos ar atsargos ir bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų ir bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų.

10. Jeigu būstas, įsigytas iš paramos lėšų, ar reikia mokėti Nekilnojamojo turto mokestį? Taip, nepriklausomai nuo to, ar už būstą visiškai atsiskaityta, ar mokama dalimis. Mokestis skaičiuojamas, kai bendra gyventojo (t. y. kiekvieno sutuoktinio atskirai) nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei 220 000 eurų (arba 286 000 eurų, kai taikomos lengvatos). Mokesčio mokėti nereikia, jei turtas perduotas neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui naudotis juridiniam asmeniui, nes tokiu atveju mokestį mokės juridinis asmuo. Tačiau pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, jeigu turtas perduotas kitam asmeniui, subsidiją reikia grąžinti.

11. Kas bus, jeigu būstą teks parduoti? Jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam asmeniui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą. Tačiau, jei būste buvo dvejus metus deklaruojama gyvenamoji vieta (įskaitant priskirtą žemę), arba jei gyvenamosios vietos deklaravimas truko mažiau nei dvejus metus iki pardavimo, tačiau per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo gautos pajamos yra panaudojamos įsigyti kitą Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą, pardavimo momentu GPM skaičiuoti nereikia. Jei būstas parduotas dar 2018 m., tačiau apmokėjimas gautas jau 2019 m., turto pardavimo pajamos apmokestinamos 2019 m. nustatyta tvarka, t. y. 15 proc. iki 120 VDU ir 20 proc. viršijus 120 VDU. Apskaičiuojant iš turto pardavimo gautas apmokestinamąsias pajamas, gali būti atimama turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu susijusios išlaidos. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., notaro paslaugos ar turto registravimo mokestis), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos.

Jeigu gyventojas pats statė būstą arba atliko galutinę apdailą, leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais. Kasos aparato kvitai gali pagrįsti bet kokią sumą, jeigu kasos aparato kvite yra nurodyti rekvizitai, pagal kuriuos galima identifikuoti prekių (paslaugų) pirkėją. Tokiu rekvizitu gali būti laikomas pirkėją identifikuojančios kortelės numeris, kodas ar kitas pirkėją identifikuojantis rekvizitas. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

12. Kokį turtą deklaruoti, jeigu neturiu būsto? Deklaruojamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turimas turtas: – nekilnojamasis turtas, įskaitant nebaigtą statyti statinį; – kilnojamasis turtas, jeigu šios rūšies turtui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija; – piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 eurų; – pasiskolintos ir nesugrąžintos lėšos, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 eurų; – paskolintos ir nesusigrąžintos lėšos, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 eurų; – meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 eurų; – vertybiniai popieriai, jeigu jų bendra vertė yra didesnė nei 1500 eurų.

Teksto autorė – Natalja Kobzevienė, mokymų įmonės „Count line“ lektorė

lrytas.lt informacija