Nuotraukos autorius: G.Bitvinskas

Paskelbė automobilių taršos mokesčio skaičiuoklę: pasitikrinkite, kiek teks mokėti

Aplinkos ministerijos paruoštas automobilių taršos mokesčio projektas sukėlė nemenką ažiotažą. Už senų dyzelių registravimą nuo kitų metų tektų mokėti gerokai didesnes sumas, nei buvo žadėta. Patiems taršiausiems automobiliams jos siekia net 1400 eurų.

Ministerija atvirai skelbia, kad siekiama padaryti taip, jog niekas nebenorėtų pirkti dyzelinių mašinų. Bus bandoma ne tik išvalyti dabartinį transporto priemonių parką, bet ir užkirsti kelią senų dyzelinių automobilių antplūdžiui iš Vakarų Europos. Mokesčio dydis priklauso nuo to, kokiais deglais varomas automobilis. Už dyzelinius automobilius teks mokėti bent 2,5 karto brangiau nei už varomus benzinu ar dujomis. Aplinkos ministerija skirtingą apmokestinimą nustatė siekdama sudaryti nepalankias finansines sąlygas gyventojams įsigyti dyzelinius automobilius. Šie teršia aplinką azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, o tai kelia pavojų sveikatai. Mokestis taikomas tik lengviesiems M1 ir N1 klasių automobiliams. Jį reikė mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją per 30 dienų nuo registracijos dienos. Įstatymas turėtų įsigalioti 2020 metų sausio 1-ąją. Už automobilius registruotus iki šios datos mokesčio mokėti nereikės.

Dyzeliniai taps neparduodami

Mokesčiai bus itin dideli perkant seną dyzelinį automobilį su didelio darbinio tūrio varikliu. Jei CO2 emisija viršija 351 g/km numatytas mokestis siekia 1400 eurų. Mašinoms varomoms benzinu ar dujomis didžiausios sumos bus gerokai mažesnės. Atitinkamai – 590 ir 531 euras. Skiriasi ir minimali tarša, kuo kurios teks mokėti taršos mokestį. Už dyzelinius automobilius reikė mokėti, jei CO2 kiekis viršys 116 g/km, o benzininiams ir varomiems dujomis – kai šis rodiklis bus didesnis nei 130 g/km. Įvedus tokius mokesčius parduoti seną dyzelinę mašiną tarp praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, už lietuvių pamėgtą „Audi A6“ su dyzelinių 2,5 litro dyzeliniu varikliu ir keturių ratų pavara pirkėjas turėtų sumokėti 480 eurų. Tokį automobilį šiuo metu galima įsigyti už maždaug 1000 eurų, taigi mokestis sudarytų pusę jo vertės. Labiausiai tikėtinas scenarijus – eksploatavimas ir tol, kol mašina visiškai subyrės.

Kaip apskaičiuoti CO2?

Tais atvejais, kai transporto priemonių registre nebus duomenų apie išmetamą konkrečios transporto priemonės CO2 kiekį, jis bus skaičiuojamas pagal nurodytas formules. Turint omenyje, kad informacija apie CO2 emisija pradėta registruoti visai neseniai, minėtos formulės bus naudojamos labai dažnai.

Benzininių automobilių CO2 skaičiavimo formulės
Su mechanine pavarų dėže:
CO2 = 0,047 x automobilio masė (kg) + 0,561 x variklio galia (kW) + 56,621
Su automatine pavarų dėže:
CO2 = 0,102 x automobilio masė (kg) + 0,328 x variklio galia (kW) + 9,481

Pagal formules apskaičiuota jų emisija beveik atitinka interneto duomenų bazėse nurodytus rodiklius. Pavyzdžiui, ketvirtos kartos benzininis „Volkswagen Golf“ su 1,6 litro, 74 kW galios varikliu ir mechanine pavarų dėže pagal šią formulę į aplinką išmeta 152 g/km CO2, o pagal internete pateikiamas duomenų bazes – 178.

Dyzelinių automobilių CO2 skaičiavimo formulės
Su mechanine pavarų dėže:
CO2 = 0,108 x automobilio masė – 11,371
Su automatine pavarų dėže:
CO2 = 0,116 x automobilio masė – 6,432

Toks pat modelis su 66 kW galią išvystančiu 1,9 litro dyzeliniu varikliu, pagal skaičiavimus, išmeta 129 g/km CO2. Gamintojo pateikiami duomenys – 132 g/km. Jei vairuojate hibridinį automobilį, taip pat pasirūpinkite, kad registracijos liudijime būtų įrašytas CO2 rodiklis.

Hibridinių automobilių CO2 skaičiavimo formulė
CO2 = 0,116 x automobilio masė (kg) – 57,147

2010 metų „Toyota Prius“ pagal formulę išmeta 116 g/km CO2, nors gamintojas nurodo gerokai mažesnį rodiklį – 92 g/km. Automobilio registracijos liudijime CO2 emisija nurodoma V.7 eilutėje. Jei ten neįrašytas joks skaičius, informacijos nebus ir transporto priemonių registre. Apskaičiuoti savo mašinos emisiją – visai nesudėtinga. Pasirinkite formulę pagal degalų rūšį ir pavarų dėžės tipą. Benzininiams prireiks dviejų rodiklių: eksploatacijai paruošto automobilio masės, kurią rasite G grafoje ir P.2 eilutėje nurodytos galios. Dyzeliniams ir hibridiniams formulėje naudojama tik masė (G eilutėje).

Didžiausi teršėjai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyta, kad lyginant su kitomis degalų rūšimis dyzelinu varomi automobiliai gerokai labiau teršia aplinką azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis. Pateikiami ir Europos aplinkos agentūros duomenys, pagal kuriuos dyzelinis automobilis į aplinką išmeta iki 9 kartų daugiau azoto oksidų nei benzinu ar dujomis varoma transporto priemonė. Kitas pateikiamas rodiklis – „Euro 4“ emisijos standartą atitinkantis dyzelinis automobilis išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei to paties standarto benzinu varoma mašina. „Dyzelinu varomos transporto priemonės aplinkosauginiu požiūriu kelia susirūpinimą ir dėl atvejų, kai jose naudojami suodžių filtrai jiems sugedus dėl ekonominių priežasčių pašalinami, taip padidinant taršą kietosiomis dalelėmis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dyzelinu varomų automobilių varikliai išderinami siekiant padidinti galią ir sumažinti degalų sąnaudas. Šiuo atveju išmetamas azoto oksidų kiekis dar labiau padidėja“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Nemokantiems mokesčio – baudos Pažymima, kad azoto oksidų išmetamo kiekio mažinimas labai svarbus įgyvendinant Lietuvos tarptautinius taršos mažinimo įsipareigojimus. Pagal juos šalis 2020 metais azoto oksidų išmestą kiekį turi sumažinti 48 proc. lyginant su 2005 metais, o 2030 metais – net 51 proc. Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinių automobilių ribojimai skatina gyventojus atsisakyti šiais degalais varomų transporto priemonių, kurių didelė dalis pasieks Lietuvą. Išimtis numatyta tik istoriniams automobiliams, kurie bus atleisti nuo mokesčio. Sprendimas grindžiamas tuo, kad su tokiomis transporto priemonėmis važinėjama nedaug. Neigiamo poveikio verslo sąlygoms ministerijos atstovai neįžvelgia. Kompanijos esą bus suinteresuotos keisti įpročius ir vietoje galingų automobilių įsigyti ekologiškesnius bei orientuoti į elektromobilius. Pažymima, kad taip pat paliekama galimybė rinktis – mokėti už taršią transporto priemonę, ar pirkti ekologiškesnę. Už tai, kad transporto priemonę įsigijęs asmuo per numatytą 30 dienų laikotarpį nesumokėjo taršos mokesčio bus numatyta ir bauda. Administracinių nusižengimų kodekso projekte įrašyta, kad ji sieks nuo 200 iki 800 eurų. Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti užtektų 500 tūkst. eurų, o planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 29 mln. eurų per metus.

Saulius Rinkevičius

lrytas.lt informacija