Egzotiniai vaisiai iš parduotuvių lentynų vis dažniau atsiduria ant tautiečių stalo

Kažkada buvę egzotika, šiandien tokie vaisiai kaip bananas, mangas ar ananasas, jau yra tapę kasdieniais ir nieko nestebina. Tačiau vis dar yra retesnių skonių, kurių nesiryžtama paragauti, nes neaišku, nei kaip, nei su kuo tą vaisių valgyti. Visgi specialistai sako, kad tokie vaisiai populiarėja, o jų išraiškingą skonį pamėgsta vis daugiau žmonių.
„Šiandieninės galimybės leidžia paskanauti net ir tai, kas auginama tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Pastebime, kad mūsų pirkėjai vis dažniau į pirkinių krepšelius įsideda ir egzotinių vaisių, tokių kaip ličiai, anonos, figos, pasifloros, basovijos, o iš tolimųjų kraštų atkeliavusių vaisių pasirinkimas išties platus – daugiau nei 30 rūšių. Tiesa, dalį jų galima rasti tik tam tikro sezono metu, o gausiausias jų derlius mūsų parduotuvėse būna rudenį ir žiemą“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
2019 metus galima laikyti egzotinių vaisių piko metais, jų paklausa išaugo net dvigubai. Kai kurių egzotinių vaisių pardavimai augo kartais, pavyzdžiui, 2019 metais figų pirkėjai į savo krepšelius įsidėjo 2,5 karto daugiau nei 2018, o anonų buvo parduota net keturis kartus daugiau per tą patį laikotarpį.
„Egzotiniai vaisiai puikiai tinka norint paįvairinti tradicinius patiekalus ar pasiilgusiems naujų skonių – jais galima gardinti desertus, gaminti padažus arba skanauti vienus. Taip pat iš tolimųjų kraštų atkeliavę vaisiai pasižymi ne tik subtiliu skoniu, bet ir vitaminų bei mineralų gausa“, – sako „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė.
Už sudėtingų pavadinimų slepiasi gaivūs skoniai
Ličiai pasižymi saldžiarūgščiu skoniu, valgoma jo dalis – po dygliuota žievele esantis peršviečiamas sultingas minkštimas, o vaisiaus viduje – stambus nevalgomas kaulas. Vaisiuje gausu augalinės kilmės baltymų, pektino, kalio, magnio ir vitamino C. Tinka salotoms, jogurtams, ledams gardinti.
Rambutanai primena ežiukus – apvalūs ir spygliuoti, nulupus rambutaną valgoma jo dalis yra balkšvas želė pavidalo minkštimas. Skonis yra ir saldus, ir gaivus viename. Vaisiai valgomi švieži, dedami į salotas, desertus.
Basovija savo išvaizda primena pomidorą ir pipirą, o vaisiaus skonis labiau primeną saldžiarūgštį pomidorą ir pasiflorą. Basovijos naudojamos tiek desertams, tiek garnyrams ir dažniausiai naudojamos apdorotos – gaminamos uogienės arba padažai. Vaisiaus odelė yra karti, todėl gaminimui ar skanavimui derėtų rinktis tik minkštimą.
Anona yra gausus vitamino C, B1, B2 ir daugelio mineralų šaltinis. Vaisiaus viduje esantis minkštimas primena bananą, o skonis panašus į pomidoro ir citrinos. Sėklos ir luobelė yra nevalgomos, o minkštimą patogiausia išskaptuoti šaukšteliu. Vaisius tinkamiausias valgyti kai yra šiek tiek minkštas.
Figos yra geležies ir kalcio šaltinis, o jų mūsų parduotuvėse galima rasti ištisus metus. Saldaus skonio vaisius valgomas perpjautas pusiau, panašiai kaip kivis.
Pasifloras daugeliui pažįstamas kaip desertų ingredientas. Viduje esantis minkštimas su daug smulkių sėklyčių skanaujamas vienas arba naudojamas ruošiant kokteilius, salotas, desertus. Ar vaisius tinkamas valgyti ir gerai prinokęs išduos jo luobelė – ji turi būti grublėta.
„Egzotiniai vaisiai į mūsų parduotuvių lentynas dažniausiai atkeliauja iš Tailando, Kolumbijos, Brazilijos, Izraelio, Vietnamo. Pastebime, kad vienus tolimųjų kraštų skonius pirkėjai pamėgsta greičiau, o kitiems prireikia daugiau laiko, pavyzdžiui garcinijos. Šie vaisiai yra įtraukti į skaniausių pasaulio vaisių dešimtuką. Jo skonis primena braškių, kriaušių ir apelsinų kokteilį, tačiau mūsų pirkėjai juos skanauja vis dar nedrąsiai“, – sako V. Drulienė.