Nedidelės, bet ypač naudingos – šių žuvelių skonis nenuvils net išrankiausių

Nedidelės žuvelės – strimelės ir stintos – „Norfos“ parduotuvėse nuolat sulaukia pirkėjų dėmesio ir pagyrų. Šios žuvys išsiskiria ne tik savo dydžiu ar skoniu, bet ir omega-3 riebalų rūgščių kiekiu, būtinu kiekvieno žmogaus organizmui. 

Renkasi ir dėl skonio, ir dėl dydžio 

Į „Rivonos“ žuvies cechą strimelės atkeliauja šaldytos. Pasak cecho vadovo Antano Šiušos, pirmasis etapas joms atkeliavus – defrostavimas. Šiam procesui naudojama ant žuvies purškiama dulksna, kuri padedant ventiliatoriams nuolat juda, tokiu būdu užtikrindama tolygų žuvies atšildymą. Proceso pradžioje žuvies temperatūra lede siekia maždaug 20 laipsnių šalčio, o atšildžius pasiekiamas 0 laipsnių. Vienu metu kameroje gali būti atšildoma 4 tonos žuvies. Proceso metu išsaugomos visos gerosios žuvies savybės: žuvis nepraranda svorio, skonio ir kitų savybių. Svarbu ir tai, kad, palyginti su anksčiau naudota technologija, žuvis atšyla tolygiai, išvengiama atvejų, kuomet pakraščiai atitirpdavo, o vidus likdavo sušalęs. 

Renkasi dėl dydžio ir skonio 

Strimelė vaizdžiai vadinama Baltijos silke. „Norfos“ parduotuvėse pirkėjai gali paragauti karštai rūkytos strimelės. Strimelės – puikus baltymų, omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų šaltinis. Pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgščių šiose nedidelėse žuvelėse yra dukart daugiau nei lašišose. Strimelėse taip pat gausu vitamimo D, kuris yra būtinas kaulų sveikatai, bei vitamino B12, svarbaus sklandžiai nervų sistemos funkcijai. Kuo skiriasi karštai ir šaltai rūkyta žuvis? Pirmiausia – gaminimo procesu. Žuvį rūkant šaltai, procesas trunka apie šešias valandas, žuvis rūkoma maždaug 28 laipsnių temperatūroje, karštai – apie dvi valandas 68–80 laipsnių temperatūroje. Kadangi žuvis rūkoma aukštesnėje temperatūroje, ji išrūkoma greičiau. „Rivonos“ žuvies ceche aukščiausią rūkytos žuvies kokybę bei skonį užtikrina naudojamos dvi austriškos tunelinės rūkyklos, kuriose naudojami alksnio tašeliai. Dūmas išgaunamas žemesnėje temperatūroje, todėl žuvis nesugeria tiek daug šlakų, kiek įprastai sugertų smilkstant medienai. Šviežios ir rūkytos žuvies gerbėjai puikiai žino – kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. visose „Norfos“ parduotuvėse taikomas 50 proc. išpardavimas visai žuvies produkcijai. Tai puiki proga ne tik įsigyti jau pamėgtos, bet ir išbandyti dar neragautos šviežios ar rūkytos žuvies. Per mėnesį žuvies padalinyje paruošiama nuo 20 iki 40 tonų 17 skirtingų rūkytos žuvies produktų, taigi, išbandyti tikrai yra ką. 

Skaniausios – keptos stintos 

Aktyviausias kitos lietuvių pamėgtos žuvies – stintos – žvejybos periodas – vasario mėnuo, kuomet žuvies pagaunama daugiausia. Tuomet vitrinose ji tikrai neužsibūna – pirkėjai skuba paragauti agurkais kvepiančių nedidelių žuvelių. Stintose ypač daug organizmui būtinų omega-3 riebalų rūgščių, seleno, B grupės, A ir D vitaminų bei mikroelementų – kalcio, fosforo, kalio ir kt. Skaičiuojama, jog suvalgius 100 gramų stintų organizmas gauna visą vitamino B12 paros normą. Omega-3 riebalų rūgštys padeda organizmui kovoti su uždegimu, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, stiprina imunitetą. 

Panaudoti – įvairiausiems patiekalams 

Pasak „Rivonos“ technologės Ievos Bagackienės, stintos ir strimelės lengvai virškinamos, neapsunkina organizmo, jų mėsa minkšta, jose nedaug kaulų, tad šias žuveles valgyti – vienas malonumas. Stintas siūloma kepti, rūkyti, marinuoti ar virti sriubą, tačiau, anot Ievos, skaniausia – kepta stinta. Ji siūlo žuvį nuplauti, nusausinti, apibarstyti mėgstamais prieskoniais, apvolioti miltuose ir apkepti. Iškepusias stintas patariama sudėti ant popierinio rankšluosčio, kad šis sugertų aliejaus perteklių. Karštai rūkyta strimelė puikiai tinka kaip užkandis, ją galima derinti su šviežiomis daržovėmis – agurkais, pomidorais ir salotomis. Rūkyta strimelė puikiai tinka ir užtepėlėms gaminti – tereikia ją sumaišyti su kreminiu sūriu, majonezu ar kitais ingredientais. Ši žuvis puikiai tiks ir sriubai pasigaminti. 

Kreminė sriuba su karštai rūkyta strimele ir bulvėmis Ko prireiks 

1 didelės (arba 2 mažesnių) karštai rūkytos „Norfos“ strimelės; 2–3 didelių bulvių; 1 didelio svogūno; 1–2 morkų; 1 saliero stiebo; 1–2 valgomųjų šaukštų sviesto (arba aliejaus); 1 litro daržovių arba vištienos sultinio; 100–150 ml grietinėlės (apie 30 % riebumo, arba neriebaus pieno); šviežių krapų (didelis ryšulėlis); druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų (pagal skonį); žiupsnelio muskato riešuto (nebūtina, bet tinka). 

Kaip paruošti? 

Bulves, svogūną, morkas ir salierą nulupkite ir supjaustykite vienodo dydžio kubeliais. Dideliame puode storu dugnu ištirpinkite sviestą (arba įpilkite aliejaus). Suberkite smulkintą svogūną ir kepkite, kol suminkštės ir taps permatomas (apie 5 minutes). Sudėkite morkas ir salierą, kepkite dar 5–7 minutes, kol šiek tiek suminkštės. Į puodą su kepintomis daržovėmis suberkite pjaustytas bulves. Užpilkite sultiniu (arba vandeniu) taip, kad apsemtų visas daržoves. Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir virkite apie 15–20 minučių, arba kol bulvės ir morkos visiškai suminkštės. Kol daržovės verda, nuo rūkytos strimelės nulupkite odą ir atskirkite mėsą nuo kaulų. Strimelės mėsą stambiai suplėšykite arba supjaustykite nedideliais gabalėliais. Atidžiai patikrinkite, kad neliktų kaulų. Kai daržovės išvirs, dalį sriubos (maždaug pusę) arba visą sutrinkite iki vientisos masės. Į trintą sriubą supilkite grietinėlę (arba pieną), gerai išmaišykite. Sudėkite paruoštą rūkytos strimelės mėsą. Pagardinkite druska, šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir žiupsneliu muskato riešuto, jei mėgstate. Pakaitinkite sriubą iki virimo, bet neužvirinkite, kad grietinėlė nesusitrauktų. Sriubą patiekite karštą, gausiai apibarstytą šviežiai susmulkintais krapais. Galite papuošti ir smulkintais svogūnų laiškais. Skanaus! 

lrytas.lt informacija