Ar galima brandos egzaminų maratoną įveikti be streso?

Pagrindinė brandos egzaminų sesija, prasidėjusi birželio 22 d., kelia stresą ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams. Girdime, jog kai kurie tėvai šiuo laikotarpiu pasiėmė netgi kasmetines atostogas, kad morališkai galėtų palaikyti savo atžalas.

Kaip ir buvo iki šiol, šiais metais, norint gauti brandos atestatą, reikės išlaikyti du egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną pasirenkamąjį. Planuojantiems stoti į aukštąsias mokyklas (valstybės finansuojamas vietas) reikia išlaikyti anglų kalbos ir matematikos valstybinius
egzaminus. Kaip nugalėti stresą, susitvardyti šiuo etapu abiturientams, kalbame su Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologėmis Jolanta Dimšiene ir Danute Putkiene.

– Šeimos palaikymas abiturientui – ypač svarbus. Tas perdėtas tėvų kartojimas „jaučiu, kad viskas bus gerai, gausi aukščiausią įvertinimą“ arba bambėjimas „buvai neatsakingas, neišlaikysi, tavęs tik profesinė mokykla laukia“. Kaip patartumėte tėvams tvardytis, kad tai netaptų papildomu dirgikliu abiturientui, kaip jiems tinkamai palaikyti savo vaiką?

– Šeimos palaikymas abiturientams labai svarbus, bet jis turi būti tinkamas. Nerimastingesniam jaunuoliui reikia šeimos nuraminimo ir padrąsinimo. Norėdami pastiprinti savo vaiką, venkime žodelių su priešdėliu „ne“ (nebijok, nesijaudink...), nes tai tarsi užprogramuoja, kad kiltų baimė. Svarbu nukreipti abituriento dėmesį į tai, kiek jis išmokęs per šiuos 12 metų, ką žino. Tėvai gali padėti savo vaikui susiplanuoti dienotvarkę įtraukiant ir mokymąsi, ir poilsio pertraukas, kad jaunuolis nepervargtų.

Tėvai dažniau bamba, kai jiems atrodo, kad jų vaikas mokosi nepakankamai. Prieš egzaminus bambėti tikrai nereikėtų, nes tai kelia papildomą įtampą, kurios tuo metu jaunuoliui ir taip pakanka. Norėtume atkreipti dėmesį, kad kai vaikas jaučiasi gerai, jaučia mažiau įtampos, jis sėkmingiau išlaiko egzaminus.

– Kita situacija priešinga. Moksleivių tėvai skundžiasi nežinantys, kaip paguosti savo vaikus, kurie, mokykloje puikiai susitvarkę su mokslais, dabar tikina, kad nei gerai išlaikys egzaminus, nei kur nors įstos.

– Taip, jaunuoliai, kuriems būdingas žemesnis savęs vertinimas ir aukštesnis nerimo lygis, labiausiai save gąsdina dėl galimų nesėkmių per egzaminus, nors jų mokymosi rezultatai būna geri. Tokiems jaunuoliams siūlytume pasitarti su psichologu, kaip realistiškai vertinti savo gebėjimus, žinias ir pastiprinti save. Tėveliams, kaip ir anksčiau kalbėjome, tikslinga savo vaikams akcentuoti, ką jie moka ir ką žino.

– Kas svarbiausia einant laikyti egzaminą? Pasitikėti savimi ir savo žiniomis?

– Svarbiausia eiti į egzaminą išsimiegojus, nes kai kurie jaunuoliai stengiasi paskutinę naktį išmokti viską, ko nebuvo išmokę per 12 metų ir į egzaminą eina nepailsėję, o pervargęs protas tinkamai negali dirbti. Be abejonės, pasitikėjimas savimi ir savo žiniomis labai svarbus ir padedantis veiksnys.

– Niekam nesvetimas jausmas, kai net ir žinių bagažas būna kaupiamas sistemiškai, tačiau tą valandą x viskas išgaruoja. Kaip nusiteikti iš ryto, kad prieš pat egzaminus nereiktų stresuoti?

– Kiekvienas iš mūsų turime savus, mums tinkančius nusiraminimo būdus. Kai kuriems padeda atsipalaiduoti jiems tinkančios muzikos klausymas, kitiems fizinė mankštelė, šaltas dušas, tretiems – kognityvinis savęs programavimas, vizualizacija. Pasitaiko atvejų, kai ir labai pozityviai nuteikęs save jaunuolis, gavęs egzamino užduotį, sutrinka. Tokiu atveju padėtų atpalaiduojantis kvėpavimas, kurio tikslinga pasimokyti iš anksto.

– Iš abiturientų kartų patirties žinome, kad artėjant egzaminams, netgi likus kelioms dienoms iki numatytos datos, vyksta žinių „kalimas“ ir naktimis. Prie ko tai gali privesti?

– Mokymasis naktimis yra ydinga mūsų jaunimo praktika. Žmogui būdinga aktyvumo ir poilsio ritmo kaita, naktinis mokymasis pažeidžia šią tvarką ir išbalansuoja organizmą. Tai didina išsiblaškymą, dirglumą ir gali sukelti depresyvią būseną.

– Nors egzaminų sesija baigsis tik liepos pabaigoje, kaip abiturientams „išeiti“ iš buvusio streso? Juk spaudoje kasmet skaitome ir apie nelaimėmis besibaigiančius šventimo scenarijus. Kaip „išjungti“ buvusios įtampos mygtuką galvoje?

– Jūsų paminėtų nelaimių nereikėtų sieti su egzaminų stresu. Tai greičiau neatsakingas jaunų žmonių elgesys ir alkoholio vartojimo pasekmės. Liūdna, bet dar gajus jaunimo noras atšvęsti egzaminus ir ypač brandos atestatų įteikimą su daug alkoholio, o tai kuriais atvejais baigiasi nelaimėmis ir sudužusiais likimais.

– Ar Alytaus pedagoginei psichologinei tarnybai tenka prisidėti šiuo laikotarpiu konsultuojant abiturientus ar jų tėvus? Kokios situacijos paprastai atveda pas jus?

– Taip, mes konsultuojame abiturientus ir jų tėvus dėl pokalbyje aptartų problemų, taip pat padedame jiems planuoti savo profesinę karjerą.

– Dėkoju Jums už pokalbį.

Straipsnių ciklą "Aš galiu" remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas