Septyni pozityvūs įpročiai, palengvinantys kasdienybę

Žvelgiant į įvairius kasdienybės aspektus, susiduriame su įvairiais iššūkiais. Kai kurie iššūkiai vargina, kiti – ne. Sprendžiant įvairias situacijas paranku taikyti pozityviąją psichologiją. Tai besivystanti mokslinių tyrimų sritis, skirta sistemingam klestėjimui ir optimaliam funkcionavimui.

Pozityviosios psichologijos praktikai ir tyrinėtojai domisi, kaip atskleisti sudėtingumą to, kas įgalina individus ne tik ištverti, bet ir klestėti. Šiuo tikslu jie gilinasi į įvairias temas, apimančias gyvenimo prasmę ir tikslą, bet neapsiribojančias vien laime, atsparumu, optimizmu ir dėkingumu. Atlikdami empirinius ir mokslinius tyrimus siekia išsiaiškinti pagrindinius principus ir veiksnius, kurie prisideda prie gerovės stiprinimo, skatina klestinčios visavertės egzistencijos ugdymą. Kokie pagrindiniai pozityviosios psichologijos aspektai pritaikomi kasdienybėje siekiant trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų? Štai keletas žingsnių, kuriuos nesunkiai galite praktikuoti kasdien:

Kalba. Nesusimąstote, kad tai, ką patys kalbate, susiję su jumis. Stabtelėkite ir įsiklausykite, kaip ir kokius žodžius, sąvokas, terminus vartojate šnekėdami apie save ir kitus. Kaip gebate atliepti save, savo bruožus, jausmus, elgesį, kaip ir ką kalbate apie kitus.

Aktyvus judėjimas. Regis, apie fizinį aktyvumą tiek daug kalbama. Tai dažna daugelio žmonių iš skirtingų sričių rekomendacija, bet ji padeda! Ilgalaikė įvairi sportinė veikla padeda psichinei, fizinei ir biologinei sveikatai. Fizinis aktyvumas būna įvairus, kiekvienas pasirenka pagal sveikatos pajėgumą, kūno sudėjimą. Aktyvumas – tai ne tik sporto salės lankymas ar maratono bėgimas. Koks judėjimas geriausias? Bet koks, tik saikingas, t. y. nei per didelis, nei per mažas. Vidurkis – 30–60 min. trukmės ėjimas, bet būtinai 2–3 kilometrus eiti spėriu tempu.

Prašyti pagalbos. Nesidrovėkite prašyti pagalbos. Tai ne silpnybė, o išmintis. Žmogus yra sociali būtybė, todėl pagalbos prašymas neatsiejamas nuo bendravimo ir bendradarbiavimo. Žinodami, kad vienoje ar kitoje situacijoje neturite reikiamos patirties, siūlydami pagalbą ar prašydami gerinate savo įgūdžius ir gilinate žinias. Todėl gebėjimas prašyti kaip tik parodo stiprybę ir gebėjimą pasitikėti kitais. Balansuotas pozityvumas – prasminga priemonė norint gyventi visavertį ir prasmingą gyvenimą. Tai padeda ugdyti ir lavinti gebėjimą užmegzti teigiamus bei prasmingus santykius su kitais žmonėmis.

Dėkingumo praktika. Tai gyvenimo būdo praktika. Dėkingumas – veiksmas, sukeliantis teigiamų emocijų, skatinantis laimės hormono serotonino išsiskyrimą. Atlikdami dėkingumo praktiką gaunate reikalingo serotonino, ugdote pozityvumą ir toleranciją, pasitikėjimo savimi jausmą. Dėkingumo praktika – tai sąmoningas dėkojimas, gebėjimas įvertinti tai, ką turi, kuo gyveni, kas tave supa. Tai viena iš sąmoningumo dedamųjų dalių. Kur dėmesys, ten ir augimas. Kiekvieną dieną rasti dalykų, už kuriuos esame sau dėkingi, – pirmas žingsnis į atjautos sau ugdymą ir atsakomybės už save prisiėmimą. Rašant dėkingumo dienoraštį, kiekvieną dieną reikia pažymėti tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai galite daryti ryte, prieš miegą arba bet kada, kai turite laisvo laiko. Rašykite ranka, nes ši gera technika sujungia rašymą, skaitymą ir pakartojimą. Užrašę dar kartą perskaitykite (galite skaityti mintyse, tyliai arba garsiai). Tai lavina dėmesingumą. Pravartu įtraukti ir kvėpavimo pratimų. Svarbiausia – tai laikas, skirtas sau ir apie save. Būkite išradingi, kiekvieną dieną raskite vis naujų dalykų, už kuriuos jaučiatės dėkingi.

Stebėkite patys save ir įsiklausykite į kitus. Priimkite, puoselėkite ir džiaukitės savo charakterio stiprybėmis. Pozityviosios psichologijos mokslininkai M. Seligmanas ir C. Petersonas sukūrė 24 asmeninių stiprybių modelį, kuris skirstomas į šešias grupes: išmintis (smalsumas, pomėgis mokytis, kūrybiškumas, atviras požiūris, įžvalgumas); drąsa (atkaklumas, gyvybingumas, sąžiningumas); humaniškumas (meilė, gerumas, socialinis intelektas); teisingumas (sąžiningumas, lyderystė, bendruomeniškumas); dvasingumas (optimizmas, dėkingumas, humoras); prasmingumas (kai ieškai prasmės ir tą prasmę suteiki viskam aplink). Šias savybes turi kiekvienas, o tuomet, kai jos puoselėjamos, tampa asmeninėmis stiprybėmis. Jos labai svarbios ne tik asmeniniam ir visuomeniniam pasitenkinimui išgyventi, bet ir akademiniams pasiekimams, karjerai. Savo pranašumus naudokite kasdienybėje.

Tikslų, siekių išsikėlimas. Prieš užsibrėždami tikslus, atitinkančius jūsų interesus, gerai pagalvokite ir aiškiai juos įsivaizduokite – turėtų būti realistiški, įgyvendinami, trumpalaikiai, galiausiai padedantys pasiekti ilgalaikį pasitenkinimą. Rekomenduojama juos užsirašyti, nes rašant įsipareigojama sau siekti užsibrėžtų tikslų. Tikslų užrašymas suteikia aiškumo ir krypties, o dienoraštis – nuolatinis priminimas ir apmąstymų įrankis. Tai sustiprina įsipareigojimą, motyvaciją ir atskaitomybę, siekius paverčia įgyvendinamais planais ir nukreipia į sėkmę.

Parama kitiems. Praleiskite laiką su tais, kurie jums rūpi: partneris, šeima, draugai ar kiti svarbūs žmonės. Pasikalbėkite su jais apie savo ir jų gyvenimą, praleiskite kartu laiką. Kitam skirtas laikas parodo rūpestį. Taip pat yra daug būdų padėti kitiems. Galite savanoriauti, suteikti įvairią paramą, o gal paaukoti pinigų geram tikslui. Padėkite šeimos nariams, draugams ir kaimynams, kuriems reikia pagalbos ar tiesiog bendrystės.

Tai keletas kasdienių veiklų, grįstų pozityviąja psichologija. Išbandykite įvairius dalykus, kol rasite tuos, kurie labiausiai (pa)tinka. Maži pokyčiai gali turėti tvarų poveikį visapusei sveikatai. Pozityviosios psichologijos įpročiai padeda gyventi laimingiau, rasti gyvenimo prasmę ir tikslą užsiimant veikla, kuri atrodo prasminga, leidžiant laiką su artimaisiais ir siekiant karjeros. Tai padeda tapti produktyvesniems, efektyviai atlikti kasdienes užduotis, ugdyti atsparumą tvarkytis su įvairiais sunkumais.

informacijos šaltinis www.alfa.lt