7 lietuviški maisto produktai, stiprinantys imunitetą (su žinomų šefų receptais)

Žiemą, ypač kai oras permainingas, susirgti itin lengva. Imunitetas nusilpsta nuo streso, nuovargio, net ir niūrus oras lemia prastesnę nuotaiką, o galiausiai – peršalimą ar sunkesnes ligas. Štai kodėl žiemą svarbi mityba: ne tik tam, kad neprikauptume nereikalingų riebalų, kuriuos pavasarį norėsis sparčiai numesti, bet ir kad nenusilptume bei gebėtume atsispirti įkyriai puolančioms ligoms. Turėtume būti dėkingi – mūsų krašte randama daugybė organizmą nuo puolančių ligų apsaugančių ir jį stiprinančių maisto produktų. Kokie jie?

Česnakai

Česnakus aukština ne tik lietuviai, bet ir kitų (ne tik vėsių) kraštų gyventojai. Nepaisant to, kad česnakai kovoja su širdies ligomis ir aukštu kraujospūdžiu, naikina ir neleidžia atsirasti vėžinėms ląstelėms, jie stiprina imunitetą ir neleidžia įsišaknyti įvairioms infekcijoms. Česnakai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, todėl ši prieskoninė daržovė turėtų tapti geriausia drauge, jei lengvai peršąlate ar jaučiatės nusilpęs. „Česnakais įtrinkite ir pagardinkite pusryčių duoną prie kiaušinių, pridėkite skonio salotoms ir aitrumo sriubai, marinuokite jais mėsą. Jei jūsų vaikai raukosi vos išvydę česnako gabalėlį, gaminkite trintą sriubą ir į ją įdėkite česnako. Kai viską sutrinsite, jo neliks nė pėdsako“, – pataria specializuotos skelbimų platformos maistoturgus.lt įkūrėja Aistė Jankūnaitė.

Špinatai

Nors špinatai nėra tipinė lietuviška daržovė, jie mūsų klimate ir žemėse pritampa puikiai, tad būtina pasinaudoti jų sveikatą stiprinančiomis savybėmis – nesvarbu, ar špinatus auginate patys, ar perkate juos iš prekybininko. Špinatų nesunku rasti ir vasarą, ir žiemą. Špinatai yra viena daugiausiai vitamino C turinčių daržovių, todėl galite neabejoti, kad juos valgydami smarkiai sumažinsite riziką peršalti ar užsikrėsti lašeliniu būdu plintančia liga, kurios žiemą – itin klastingos. Be to, špinatai naudingi ir norintiems būti ne tik sveikiems, bet ir gražiems. Didelis vitamino A kiekis, randamas špinatuose, gerina odos ir plaukų būklę, greičiau gyja žaizdos ir auga plaukai, stiprėja nagai. „Špinatų panaudojimo būdų yra daugybė: galima gaminti salotas, špinatų sriubą, pagardinti makaronų padažus ar net gaminti kokteilius – sutrinkite mėgstamus vaisius ar šviežiai spaustas sultis su špinatas ir turėsite tikrą vitaminų bombą“, – sako A. Jankūnaitė.

Kopūstai

Kopūstai pastaruoju metu nepelnytai prarado populiarumą. O gaila, mat jų nauda sveikatai yra viena didžiausių iš visų lietuviškų daržovių. Kopūstuose žymiai daugiau vitamino C nei apelsinuose. Todėl žiemą, net jei prekybos centrų vaisių skyrius lūžta nuo egzotiškų citrusinių vaisių, jūsų akys vis tik turėtų krypti link senos geros lietuviškos daržovės. Valgantys kopūstus jaučiasi energingesni, juos ne tik mažiau puola ligos – susirgus jas itin lengva nugalėti, mat kopūstai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Daug dirbantiems ar besimokantiems kopūstai taip pat turi įtakos: vitaminas K ir antocianinas (natūralus dažiklis, ne tik nuspalvinantis vaisius ir daržoves, bet ir teigiamai veikiantis žmogaus sveikatą) padeda susikoncentruoti, gerina atmintį ir nervų sistemos darbą. Maistoturgus.lt įkūrėja pataria iš kopūstų gaminti salotas, juos rauginti (rauginimas kopūstams netgi prideda gerųjų savybių!), troškinti, virti kopūstų sriubą. Jei mėgstate pusryčiauti sočiai ir sveikai, kepkite blynelius ir įdarykite juos kopūstais – patiks visai šeimai!

Šaltalankiai

Ryškiaspalvės, rudenį miškus nuspalvinančios šaltalankių uogos yra ne tik gražios pažiūrėti, bet ir naudingos valgyti. Mūsų seneliai nuo senų senovės žinojo, kad šaltalankiuose slepiasi ypatinga jėga, galinti išgydyti net ir bjauriausią peršalimą ir stiprinanti imunitetą. Šaltalankių galima rasti keliose formose: uogų, sulčių, aliejaus ir arbatos. Uogas valgykite norėdami stiprinti organizmą iš vidaus: vyresnio amžiaus žmonėms, sirgti linkusiems vaikams ir atsigaunantiems po ligos rekomenduojama kasdien suvalgyti bent kelias uogas ar išgerti keletą gurkšnių vandeniu skiestų sulčių. Šaltalankių aliejus žiemą pravers nušalus rankoms ar kojoms, suskeldėjus odai, o šaltalankių lapų arbata sušildys iš vidaus ir sustiprins imunitetą tų, kurie daug dirba, mokosi ar jaučia stresą.

Svarainiai

Lietuviškoji citrina – taip liaudyje dar vadinami svarainiai. Išties, šie rūgštūs ir neapdoroti praktiškai nevalgomi vaisiai primena citriną, tačiau turi galbūt net daugiau sveikatai naudingų savybių. Juose, kaip ir citrinose, itin daug vitamino C, stiprinančio imunitetą bei kovojančio su virusais ir bakterijomis. Svarainius pravartu valgyti tiems, kurie skundžiasi skrandžio skausmais, sulėtėjusia medžiagų apykaita ar svorio padidėjimu, mat svarainiuose esančios skaidulos padeda suvaldyti alkį, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, o tuo pačiu ir pagreitina virškinimą. „Svarainius lietuviai itin mėgsta sirupo pavidalu, praskiedus sirupą karštu ar šaltu vandeniu galima gerti kaip arbatą ar gaivinantį gėrimą. Iš svarainių verdama uogienė, svarainiai džiovinami, gaminami desertai. Tikrai neprašausite su šiuo sveiku produktu pasigaminę ką nors skanaus – gerokai sveikiau už šokoladą!“ – tikina A. Jankūnaitė.

Spanguolės

Raudonskruostėse spanguolėse yra visas rinkinys organizmui naudingų ir jį stiprinančių medžiagų. Vitaminai A, C, B2, B6, E, K1, magnis, geležis ir folio rūgštis padeda palaikyti sveiką visą kūną, stiprina kaulus ir odą, neleidžia užklupti ligoms, spartina medžiagų apykaitą. Spanguoles vertėtų valgyti tiems, kurie patiria daug streso – jos padeda suvaldyti streso lygį organizme ir, jam nusilpus, neleidžia patekti virusams bei bakterijoms. Spanguolių raudona spalva signalizuoja ir naudą kraujui bei visai kraujotakai. Žmonės, linkę į širdies ir kraujagyslių ligas, turėtų spanguoles valgyti saujomis. „Nors spanguolės gan rūgščios, yra daugybė būdų joms panaudoti. Kad netektų valgyti vienų: galima gaminti uogienę, spausti sultis, daryti kompotą, įberti rauginant kopūstus (prideda rūgštelės), pagardintas medumi valgyti trintas, dėti į salotas ar ant desertų“, – vardina maistoturgus.lt įkūrėja.

Ridikai

Posakis „sveikas kaip ridikas“ atsirado ne šiaip sau. Ši ankstyvo pavasario daržovė – tikra žvaigždė, užimanti prizinę vietą sveikiausių lietuviškų gėrybių konkurse. Trijuose didesniuose ridikuose yra maždaug 15 % žmogaus dienos normos vitamino C, tad tai vienas geriausių pasirinkimų norint sustiprinti imunitetą. Jei karščiuojate, druska apibarstyti ridikai (dar geriau – ridikų sultys su druska) padės nuimti karštį. Ridikus turėtų pamilti ir sergantys diabetu – reguliariai valgoma ši daržovė padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Ridikėliai nepamaišys nė vienoms salotoms, tačiau skanūs ir valgomi vieni ar pagardinti šviežiais salotų lapais, grietine ir mėgstamais prieskoniais.

RECEPTAI

DALIUS ALEKSIEJEVAS, restorano „Trinity“ virtuvės šefas

Ryžiai su aštriai raugintais kimči kopūstais

Šio patiekalo per dieną nepagaminsite, tam reikės mažiausiai savaitės. Kodėl? Korėjietiški kimči (arba kimchee) kopūstai turi fermentuotis mažiausiai 7 dienas, tačiau, kaip sako pats D. Aleksiejevas, kimči su laiku tik gėrėja, atsiranda daugiau saldumo ir balanso tarp ingredientų. Šie kopūstai – vitaminų ir energijos užtaisas. Pačius ryžius, jei nenorite prašauti, šefas pataria prieš gaminant patiekalą nusipirkti kinų restorane, mat jie ten būna gerai išsausinti ir truputėlį pastovėję šaldytuve, t. y. mažiau vandeningi. Šis ryžių receptas skirtas 2 asmenims. Kimči kopūstų recepte gaminama daugiau, tačiau jų galiojimo laikas – iki dviejų mėnesių. Šiuos korėjietiškus kopūstus galite panaudoti gamindami sultinius, kepdami bandeles arba tiesiog valgyti vienus su duona, bulvėmis, naudoti kaip garnyrą prie mėsos patiekalų.

Kimchee kopūstams reikės:
1,5 kg stambiai pjaustytų kopūstų
150 g pomidorų
50 g imbiero (nuskusto, smulkinto)
2 česnakų galvučių (smulkintų)
1 žaliosios citrinos
Pusė arbatinio šaukštelio smulkintos citrinžolės
Žiupsnelio maltos paprikos
Žiupsnelio čili pipirų
70 g druskos
1 arbatinio šaukštelio kalendros
20 g smulkintų svogūnų laiškų
50 g medaus
300 ml vandens
300 ml rapsų aliejaus

Ryžių paruošimui reikės:
200 g ilgagrūdžių ryžių
100 g šoninės
2 kiaušinių
1 žaliosios citrinos
Žiupsnelio kalendros
Šlakelio rapsų aliejaus

Paruošimo būdas:
1. Imbierą, česnaką, citrinžolę, žaliosios citrinos žievelę ir išspaustas sultis, čili pipirus, pomidorus, papriką, druską, medų ir vandenį sudėkite į virtuvinį kombainą ir sumalkite iki vientisos masės. Malant maža srovele iš lėto supilkite aliejų.
2. Įmaišius aliejų, masė perkelkite į dubenį, įmaišykite kalendrą ir svogūnų laiškus.
3. Į gautą masę dėkite pjaustytus kopūstus, gerai įtrinkite marinatą ir supilkite į vakuumo maišus ar į kitą konservavimui skirtą tarą. Palikite kopūstus fermentuotis mažiausiai savaitę (optimaliausias fermentacijos laikas – 1 mėnuo).
4. Užpilkite nuplautus ryžius vandeniu ir virkite kol nugaruos 50 % skysčio, nukoškite, palikite šaldytuve išsausėti.
5. Gerai įkaitinkite keptuvę, supilkite aliejų, dėkite šoninę ir ją apkepti, kol įgaus auksinį atspalvį.
6. Į keptuvę taip pat dėkite apie 150 g fermentuotų kimči kopūstų ir truputėlį juos apkepinkite, tuomet dėkite virtus ryžius. Jei trūksta drėgmės, galite įpilti šiek tiek skysčio, susidariusio nuo kimči kopūstų.
7. Pašilus ryžiams, sudėkite kalendrą, išspauskite žaliosios citrinos sulčių, įtarkuokite žievelės, viską gerai išmaišykite
8. Kol ryžiai su kopūstais kepa, atskiroje keptuvėje iškepkite kiaušinį taip, kad trynys liktų skystas.
9. Ryžius serviruokite dubenyje, ant viršaus atsargiai dėkite kiaušinį. Galite papuošti mėgstamomis žolelėmis.

ELŽBIETA MONKEVIČ, žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė

Rytietiškas avienos troškinys

Šis rytietiškas avienos troškinys iš nuostabos privers aikčioti net didžiausius jūsų šeimos gurmanus. Negana to, kad troškinys – sotus ir sveikas, jo sudėtyje yra daugybė produktų, kurie daugiau ar mažiau pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis, – tai svogūnai, morkos, česnakai. E. Monkevič perspėja: šiam troškiniui pagaminti būtinas storasienis, sunkus puodas, kitaip troškinys gali nepavykti. Be to, jei nerandate gražių baklažanų, jų galite ir nedėti – žiemą baklažanai retai būna skanūs.

Reikės:
~ 1 kg avienos (pageidautina su kauliukais-šonkauliukais)
3 vid. dydžio svogūnų
2 vid. dydžio morkų
2 baklažanų
2 paprikų
1 didelės skardinės (800 g) pomidorų savo sultyse
~ 0,5 kg bulvių
0,5 kg kopūstų + sveikų kopūstų lapų troškiniui uždengti
didelio ryšelio petražolių
10–12 česnakų skiltelių
1 šaukštelio šviežiai grūstų kuminų
1 nubraukto šaukštelio (šiek tiek mažiau, nei kuminų) šviežiai grūstų kalendrų sėklų
maltų aitriųjų paprikų pagal skonį
druskos

Paruošimo būdas:
1. Svogūnus nulupkite, supjaustykite pusžiedžiais. Morkas nuskuskite, supjaustykite riekelėmis. Pomidorus šiek tiek pasmulkinkite, paprikas supjaustykite skiltelėmis, kopūstus supjaustykite plonais šiaudeliais, o nuvalytus baklažanus supjaustykite riekelėmis.
2. Mėsą supjaustykite nedideliais gabaliukais. Bulves nulupkite ir supjaustykite ketvirtadaliais. Smulkintuvu susmulkinkite česnakus ir petražoles.
3. Sluoksniais viską dėkite į storasienį, sunkų puodą:
• mėsą ir dalį česnakų bei petražolių mišinio (pabarstykite prieskoniais ir druska),
• svogūnus,
• morkas,
• pomidorus (pabarstykite prieskoniais, dalimi česnakų ir petražolių mišinio),
• baklažanus,
• paprikas,
• kopūstus,
• viską pabarstykite prieskoniais ir likusiu petražolių ir česnako mišiniu,
• bulves (pasūdykite),
• sandariai uždenkite kopūstų lapais.
4. Įpilkite dar apie 1 l vandens, uždenkite dangčiu, užvirinkite ir sumažinkite kaitrą taip, kad troškinys vos virtų.
5. Troškinkite apie 2 val. Išjunkite ir šiek tiek palikite pastovėti – apie 15–20 min.