Tas geras jausmas, kad kažką išgelbėjai nuo pražūties...

Kai alytiškė  Jolita Kleponienė pamato kieno nors išmestus baldus, negali susilaikyti prie jų nestabtelėjusi. O sustojusi dažniausiai ką nors įsimeta į automobilį ir veža namo. „Parvežus svarbiausia padėti taip, kad vyras nepamatytų“, - juokiasi Jolita, senais baldais jau užkrovusi nemažą patalpą, tad grįžusi su nauju kroviniu vis sulaukia klausiamo vyro žvilgsnio: ar dar negana?

Gal ir gana, bet kaip palikti, jei išmestas daiktas šaukte šaukiasi būti atnaujintu? Tokių daiktų Jolita specialiai neieško – jie tarytum patys ją susiranda. Išvydusi dėmesio vertą baldą Jolita neretai sustoja ir prie atliekų konteinerių aikštelių - pasiima tai, ką kažkas patingėjo į rūšiavimo centrą nuvežti.   

Kiek baldų jau yra atnaujinusi, Jolita neskaičiuoja. Visi moters rankomis atnaujinti baldai seniai nebetilptų jos pačios namuose, tad daugybė jų yra iškeliavę į draugų ir giminaičių namus, sodus, sodybas.

Atnaujintų baldų prekyba Jolita neužsiima. „Man svarbiausia, kad daiktas būtų išsaugotas, nesunaikintas. Toks geras jausmas apima, kad tu kažką išgelbėjai nuo pražūties. Juk kiek daug mes visko naudojame: perkam ir metam, perkam ir metam. Man tai kelia siaubą!“ - kalbėjo J. Kleponienė. 

Senų baldų atnaujinimas jai - širdžiai mielas pomėgis, kurių kūrybiškos sielos moteris turi ne vieną.

Atrado jį visai netikėtai, prieš keliolika metų, kai kraustantis iš tėvų buto akis užkliuvo už  balkone stovėjusios spintelės. Ji buvo sena, apsilupusiais dažais, kažkada į Alytų iš Marijampolės atvežta.

Daugeliui tai tebūtų buvęs senas daiktas be jokios išliekamosios vertės. Jolitai spintelė buvo brangi kaip praeitį menantis atminimas. Parsivežė ją į savo naujus namus, bet senoji spintelė juose visai netiko. O išmesti ją ranka nekilo. Tuomet moteris ir sumanė spintelę atnaujinti. Pabandė ir puikiai pavyko!

Netrukus į jos rankas pateko kitas baldas, kurį norėjosi atnaujinti, paskui dar vienas. „Žinokite, tai užkrečiama. Kai pamatai, kokių gražių perliukų gali padaryti atnaujindamas daiktą, tai taip užkabina, kad sunku sustoti!“ - šypsodamasi pasakojo Jolita. 

Ji įsitikinusi: kiekvienas senas baldas turi savo žavesio. Dažnai jis būna ir gerokai kokybiškesnis už šiandienos gaminius. Kartais užtenka pakeisti vieną detalę, pavyzdžiui, rankenėles, kad senas baldas įgautų naują vaizdą. 

Informacijos, kaip atnaujinti senus baldus, kokias priemones, įrankius naudoti, kad šis darbas būtų lengvesnis, Jolita ieško internete, seminaruose, pritaiko studijų metais įgytas žinias ir savos patirties nemažai jau yra sukaupusi. Viskuo, ką pati žino ir moka, Jolita noriai dalijasi su kitais.

Ji mielai sutiko tapti pakartotinio daiktų naudojimo centro „TikoTiks“ edukatore ir baldų atnaujinimo žiniomis dalijosi su švietimo įstaigų, bendradarbiaujančių su „TikoTIks“ centru, atstovais, padėdama jiems atnaujinti pasirinktus baldus.

Alytaus vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ darbuotojas Renatas Miglinas uoliai šlifavo kelias kėdes, kurios atnaujintos tarnaus dar ne vienerius metus, „Girinuko“ lopšelio- darželio auklėtojos Onutė Zavistauskienė ir Danguolė Klimavičienė edukacijos metu taip pat nusprendė atnaujinti senas kėdutes, kurios, įgijusios naują pavidalą, papuoš įstaigos biblioteką, o Alytaus Vidzgirio progimnazijos direktoriaus pavaduotojos Daiva Jonuškienė, ir Neringa Babijonienė darbavosi prie senovinio kuparo, kurį aptiko paliktą „TikoTiks“ centre.

Atnaujintas kuparas taps mažuoju Vidzgirio progimnazijos „Mainuku“, mainų dėže, į kurią vaikai galės dėti jiems nereikalingus, bet dar gerus daiktus.  Tie, kam reikia, galės juos pasiimti, o jei neatsiras norinčių, daiktai keliaus į „TikoTiks“ centrą ir čia lauks naujo gyvenimo, naujų šeimininkų.

„Nelengvas darbas tas baldų atnaujinimas. Reikalauja daug laiko, kruopštumo, bet smagu“, - sakė edukacijos dalyviai. Visiems jiems tai buvo pirmoji tokia patirtis ir visi noriai jos sėmėsi.

„Į mūsų kvietimą bendradarbiauti, vieniems iš kitų semtis aplinkosauginių idėjų ir jas bendromis jėgomis įgyvendinti vardan bendro noro – tausoti aplinką, saugoti ją nuo daiktų pertekliaus, kuriam  dar taip sunku atsispirti, atsiliepia vis daugiau įstaigų, kurioms pasiūlysime įvairių edukacijų, rengsime bendras pamokas ir visi kartu mokysimės kurti tvarų, daiktais neperkrautą pasaulį“, -  sakė Vaida Undzėnienė, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro aplinkosauginio ugdymo specialistė. 

Zina Juozaitė

ARATC informacija

Nuotraukų galerija