Šiandien minimos Kalėdos (antra diena) Šv. Steponas

Manoma, kad šventės pavadinimas kilo iš romėnų šventės Calendae, Naujųjų metų pradžios (plg. lot. Calendarium – kalendorius) pavadinimo. Yra ir kitokių minčių, pvz., A. Patackas mano, kad šventės pavadinimas susijęs su žodžiu „kalėti“, nes žiemos metu žemę ir visą gyvybę (augaliją) tarsi „įkalina“ šaltis.

Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę, pradėdami nuo gruodžio 13-osios (Šviesos dienos) iki saulės saulėgrįžos (tos akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti) – apie gruodžio 21-22 d.

Tai tamsusis metų laikas, kurio metu buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms (Kalėdoms), dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais.

Beje, šią šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai – saulės dievo Mitros šventę, romėnai – Nenugalimos Saulės gimimo šventę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, saulėgrįžos šventė sutapatinta su Jėzaus Kristaus gimimu.

Senose lietuvių liaudies dainose dažnai kartojami žodžiai „lėliu“ ir Kalėda“. Pvz.:

Vai atvažiuoja
Lėlių Kalėda, lėlių Kalėda
Auksiniais ratais, šilkų botagais
Lėlių Kalėda, lėlių Kalėda

Manoma, kad Kalėda – moters pavidalo būtybė, vaizduojanti pačią saulę, kuri sugrįžta. Tai rodo ir apibūdinimas „auksiniai ratais (spinduliai), šilkų botagais (švelniai glostančiai šiluma)“. Įterpinį „lėliu“ kai kas sieja su lietuvių žiemos deive, vadinta Lada, Lela.

Kitose dainose dažnas elnio devyniaragio simbolis.

„Oi atabėga bistrus alnelis
Lėliu Kalėda, Kalėda.
Bistrus alnelis devyniaragis
Lėliu Kalėda, Kalėda...“

Yra išlikę sakmių, pasak kurių, tuomet, kai baltas elnias išbėga iš miško, ateina Kalėdos. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Kai kuriose dainose elnias vaizduojamas ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę.