Baltijos kelio ąžuoliuką apjuosė rankomis susikibę alytiškiai

Netoli Senamiesčio mokyklos, šalia Ąžuoliuko Baltijos keliui atminti vyko  Europos stalinizmo nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienos minėjimas. Baltijos kelias tai yra – 595-ių km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.

Savo prisiminimais renginyje dalijęsis alytiškis Rimantas Liegus akcentavo, jog tądien, 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, visi buvo euforijoje. „Kai pamenu – keliai buvo pilni žmonių , kokia buvo vienybė, džiaugsmas. Praėjo 29 metai. Tuomet už rankų buvo susikibęs 1 milijonas žmonių, dabar milijono lietuvių netekome. Apmaudu ir skaudu“, - kalbėjo R. Liegus.

Renginio metu savo dainas skyrė Alytaus jaunimo centro atlikėjai Uosis Galkevičius, Aistė Rocevičiūtė. O šokių studijos „Alemana“ merginos dovanojo šokio improvizaciją.

Kalbinti alytiškiai tvirtina, jog rugpjūčio 23 –ioji – jiems itin svarbi ir atmintina diena.

„Pamenu, mano mama atkalbinėjo, kad nevažiuotume į Baltijos kelią. Tačiau visi važiavome kupini aistros, tikėjimo ir džiaugsmo. Sėdėjome ant krantų, kalbėjome, valgėm sumuštinius, dalijomės viskuo, kas ką turime. Deginome laužus. Man didelė laimė, kad aš buvau Baltijos kelyje. Jaunimui palinkėčiau tęsti tą kelią, nepamiršti, kas kovojo už Lietuvą“, - kalbėjo alytiškė Birutė Astrauskienė.

Alytiškė Aldona Poliauskienė sako, jog tuose įvykiuose, deja, nedalyvavo. „Tuomet viską tik sužinodavome. Gyvenau kaime, iš ten niekas nevežė į Baltijos kelią. Tačiau ši diena man labai reikšminga“, - sakė moteris.

Po šokio skambant „Bunda jau Baltija“ visi renginio dalyviai pakviesti susikabinti rankomis, kurias papuošė simbolinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvių apyrankės, nes gyvoje grandinėje stovėjo ne tik lietuviai, bet mūsų broliai latviai ir estai taip pat. Apyrankes gamino ir dovanojo: VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras, Alytaus socialinių paslaugų centras, „Gerumo skraistė“, Alytaus bendruomenės centras, Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centras, Parama šeimai Dzūkijoje.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę.  Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė.

Daina Baranauskaitė

Nuotraukų galerija