Apie vaizdo žaidimus – medijų ir informacinio raštingumo aspektu

Kultūros ministerija, dalyvaudama nacionalinio Medijų ir informacinio raštingumo tinklo veikloje, surengė virtualią diskusiją, kviesdama aptarti vaizdo žaidimų ir švelniosios galios santykį, pažvelgti į šią kūrybinių industrijų sritį kaip į vieną iš medijų, galinčių daryti įtaką žaidėjams, jų grupėms, visuomenei.

Vaizdo žaidimai yra sparčiausiai auganti pramogų industrija. Pagal pajamas pasaulyje ji lenkia kino ir muzikos industrijas kartu sudėjus, o žaidimų auditorija seniai peržengė nišinės grupės ribas. Diskusijoje pastebėta, kad pasaulinė pandemija vaizdo žaidimų plėtrai suteikė dar didesnį postūmį, o žaidėjų skaičius  toliau sparčiai auga. Renginio metu aptarta, kaip galima daryti poveikį per vaizdo žaidimus, kam ir kaip vaizdo žaidimus panaudoja didžiosios pasaulio valstybės, kokį poveikį visuomenei ar net geopolitikai bandoma daryti pasitelkus karinius, istorinius žaidimus.

Šias ir kitas temas aptarė vaizdo žaidimų ir politikos santykį nagrinėjantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Aivaras Žukauskas, tarptautinio skaitmeninių technologijų naujienų ir tyrimų portalo „CyberNews“ žurnalistas Edvardas Mikalauskas, diskusiją plėtojo žiūrovų klausimai.

Pažymėta, kad vaizdo žaidimai, kaip viena iš švelniosios galios priemonių, savo įtaka gali prilygti kinui, televizijai ar kitoms medijoms. Žaidimai, diskusijos dalyvių nuomone, gali tiesiogiai ir netiesiogiai atstovauti politiniams ir instituciniams valstybių, paprastai – didžiųjų, naratyvams, o pačios institucijos neretai daro įtaką žaidimų industrijos produkcijai. Visų pirma tai priskirtina karinės ir istorinės tematikos žaidimams, kurie gali būti ir atvirai propagandiniai, ir bandantys subtiliau transliuoti valstybei parankų ir nebūtinai objektyvų politinį ar istorinį naratyvą. Todėl, lygiai taip pat, kaip analizuojant kino filmus, literatūros ar kitus kūrinius, susidūrus su šiais naratyvais būtina pasitelkti kritinį mąstymą. Vaizdo žaidimų atveju dar ir dėl to, kad jie turi papildomų poveikio priemonių, pavyzdžiui, užkoduotų taisyklėse, kai joms paklusęs, esi apdovanojamas.

Kultūros ministerijos surengta diskusija „Tik pramoga? Vaizdo žaidimai ir švelnioji galia“ – Medijų ir informacinio raštingumo tinklo organizuojamo renginių ciklo „Atspari Lietuva“, skirto aptarti medijų, kritinio mąstymo, valstybingumo temas, dalis. Nacionalinis Medijų ir informacinio raštingumo tinklas yra neformalus nevyriausybinių bei valstybinių iniciatyvų tinklas, sukurtas tvariai plėtoti medijų, informacinį ir demokratinį raštingumą Lietuvoje. Kultūros ministerija prisideda prie medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymo, kviesdama į diskusijas įsitraukti ne tik įvairių sričių kultūros darbuotojus, bet ir platesnę auditoriją.