Čiolė. Vaclovas Matažinskas

Išeinu, o tu gailiai verki.
Pareinu – tu laižai man rankas.
Tu tikriausia mane myli,
Bet ir aš negaliu be tavęs.

Kamuoliukas pūkuotas esi.
Mūsų džiaugsmas skardžiu balseliu.
Tavęs bijo visi svetimi,
O savus tu myli, aš tikiu...

Tau kauliukas, dešrytė skanu.
Tu paslėpus turi atsargų.    
Su tavim pasivaikščiot einu
Ir anūkai su mumis kartu.

O jau juos tu labiausiai myli,
Prie vartelių tupi ir žiūri,
Kai sugrįžta, tu juos sutinki -
Būtinai aplaižyti turi.

Štai tokia mūsų Čiolė yra.
Ji švelni, jeigu reikia – pikta,
Bet iš tikro mažytė, gera –
Šeimos mūsų princesė tikra.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą