Jeigu išeini. Vaclovas Matažinskas

Jeigu išeini, išeik – aš palydėsiu
Ir dėl tavęs tikrai jau nekentėsiu.
Ir grįžtančio tavęs aš nebelauksiu,
Nors ir vienatvėje, kaip vilkė kauksiu.

Man nusibodo nuolat tavęs laukti
Ir naktimis į tylą vienai šaukti.
Nors įpratau jau, kad vis būnu viena,
Vis tiek ilgiuosi, kada tavęs nėra.

Aš tau esu kaip tarpinė stotelė,
Kaip atsarginė, tarp kitų, mergelė.    
Tau židinys pas mane nuolat dega
Ir laukdama širdis nerimsta, klega.

Jau atsibodo laukimas, nežinia...
Ar tu ateisi šiandien, o gal ne?
Ar pagalvė šią naktį liks tuščia,
Ar jausiu aš šalia savęs tave?

Rask uostą pagaliau ir neklajoki,
Kažkur visam tu laikui apsistoki.
Jei sugalvosi likt, tuomet prašau,
O jeigu ne, duris aš tau atidarau...

Tik jau daugiau, prašau, negrįžk
Ir nesibelsk tu į manas duris.
Jau negirdės širdis tavo beldimo,
Nereikia man daugiau skaudaus laukimo.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.