Sustok akimirka. Vaclovas Matažinskas

Sustok akimirka žavinga,
Tu nors minutę nejudėk...
Juk kartais laiko taip pristinga,
Kad noris bėgti, bėgt ir rėkt...

Aplinkui nieko mes nematom:
Mašinos, žmonės, kaminai...
Vieni kitiems rankas paduodam,
O kaip gyvenam, nežinai.

Kaimynų savo nepažįstam,
Pamirštam gimines visai.
Iš darbo vakare mes grįžtam
Ir užsidarom aklinai.

Nenorim nieko mes matyti,
Užtenka mums savų bėdų,
O kai reikės pagalbos paprašyti,
Nusistebėsim – nėra pažįstamų.

Sustok, akimirka žavinga,
Leiski žmonėms tu suartėt.
Juk mums bendravimo taip stinga,
Vienatvę turime kentėt.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.