Ryte per rūką. Vaclovas Matažinskas

Ryte per rūką kylantį brendu,
Tarsi danguj esu, tarp debesų...
Rasos lašeliai spindi ant žolės,
Aš stengiuos neužminti nė vienos gėlės.
O jeigu ir užmyniau, Viešpatie, atleisk
Ir Tu manęs, prašau, labai neteisk.
Aš Tavo tarnas nuolankus esu,
Žmogus aš nusidėjėlis... Tavim tikiu.
Tikiu, kiek leidžia man širdis mana.
Tik Tau skirta mano širdies malda.
Tau skirtos mintys mano, atgaila
Ir padėka skirta, kad saulę vėl matau ryte.
Braidyt galiu po rūką, kylantį laukuos,
Galiu klausytis aš paukščių dainos,
Galiu pasveikinti rytais savus draugus,
Galiu mylėt ir būti mylimas žmogus.
Jau daug Tau parašyta padėkų,
Tačiau nustot dėkoti Tau aš negaliu...
Dėkoju aš, dėkoja ir visi kiti
Už tai, kad saugai mus, kad Tu esi.
Kaip gera atsikelt anksti ryte,
Braidyt lengvam, baltam rūke
Ir Tau dėkoti, gal būt ne kas dieną,
Tačiau tikėti, kad girdi mane...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.