Viskas išgalvota. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė
Nuvargino gyvenimas mane,
Jausmus ir kūną,
Sielą, protą.
Išeisiu rudenį viena
Į kitą erdvę - išgalvotą.
Aš eisiu be kelių, takų,
Klamposiu pelkėm,
Plauksiu luotu,
Bet jau nebūsiu aš šita,
Kita aš būsiu - išgalvota.
Ir nieks manęs jau nepažins,
Pamiršus būsiu savo vardą.
Ir gal gyvenimas neskriaus,
Jei susirasiu laisvą erdvę.
Ir ten gyvensiu aš viena,
Su savo mintimis ir kūnu.
Su savo siela nuskriausta,
O jūs sakysit taip nebūna.
Bet aš tikrai jau išeinu.
Į rudenį.
Basa, be palto.
Į kitą erdvę išeinu,
Nes čia man pasidarė šalta.
Irena M.L.
Iš Irutė Matažinskaitė Lazickienė facebook paskyros
Komentarai
Komentarų nėra