Lietus. Vaclovas Matažinskas

Krenta už lango lietus,
Barbena į stiklą akordus,
Kelia iš miego visus,
Sumaišo sapnų visas kortas...

O aš nemiegojau, klausiausi,
Kaip muzika tyliai sruvena.
Lietaus mintimis aš paklausiau,
Kur meilė manoji gyvena?

Juk tu su juodais debesim
Po platų pasaulį klajoji.
Aš klausiu tavęs su viltim,
O gal tu kažką sužinojai?

Gal tu ją matei, gal girdėjai?
Gal tu savimi ją apliejai?
Į žemę lašais tu skubėjai,
Gal tu ją kažkur pastebėjai?

Atsakė lietus man akordais –
Mačiau ji stovėjo ties vartais,
Į tolį kažkur vis žiūrėjo
Ir nuotrauką rankoj turėjo.

Ji klausė tavęs ir minėjo,
Kad prašė jau lakstančio vėjo
Surasti tave, kad padėtų,
Visus, ką sutiks, klausinėtų.

Lietuti, akordų tu meistre
Nuveski mane pas mergaitę
Juk tu ją matei kur stovėjo
Su vėju, kur ji kalbėjo.

Aš bėgsiu lietus kur nuėjo, 
Kur vėjas su ją pakalbėjo...
Surasiu aš ją – karalaitę,
Mylimą savo mergaitę.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.