Norėčiau pajausti. Vaclovas Matažinskas

Kaip norėčiau pasiekti tave!
Nuo uolos, nuo medžio sučiupti...
Sugrąžinti praleistas dienas,
Prie tavęs nors minutei pabūti.

Plaukia debesys, vėjo žirgai
Krūvomis dangumi ir po vieną.
Žmonės kalba, kad jums ten gerai...
Mes skaičiuojam minutę kiekvieną.

Užsimerkusi bedugnėn krentu,
Lietus beldžias palangėn pašėlęs.
Vėl į būtį aš šią sugrįžtu...
Nesuradus tavęs, nelytėjus...

Užmarštis nepriglaudžia dienų
Vakarykščių - jos mano ir šiandien.
Eit pirmyn negaliu, nes klampu...
Prieš akis nesugrįžtanti šventė.

O už lango vėl šaltas ruduo,
Lapai dengia pavargusią žemę,
Trumpas buvo tau skirtas vaidmuo...
Dievas skyrė buveinę ten ramią.

Kaip norėčiau pasiekti tave,
Nuo uolos, nuo medžio priglausti...
Kur paklydusi tavo siela,
Taip norėčiau tave aš pajausti.

Vaclovas Matažinskas / Vacys (iš facebook puslapio VACYS)