Nerimas. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Ilgas mano kelias,
Dar ilgesnis nerimas.
Pažiūriu atgal –
Pralėkė gyvenimas.

Taip, kaip dienos trys,
Kaip sraunus upelis,
Kaip kregždutės skrydis,
Taip, kaip sapnas geras.

Pralėkė lyg vėjas,
Nupūtė jaunystę,
Taip gamta sutvarkė –
Visos gėlės vysta.

Taip ir aš, kaip gėlės,
Po lapelį mėtau
Ir keliu savuoju
Vis einu iš lėto.

Būna ilgas kelias,
Audžia jį gyvenimas,
Bet kai baigias siūlai,
Širdį graužia nerimas.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą