Išlikome draugais. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Šiandien ne dėl tavęs širdelė spurda,
Ne dėl tavęs ji plaka neramiai.
Buvai didžiausia man pagunda,
Bet viskas baigėsi seniai.

Seniai jau atradau aš kitą krantą
Su žydinčių gėlių kvapais.
Turbūt likimo buvo lemta,
Kad liktume tiktai draugais.

Bet jeigu tau prireiks, ištiesiu ranką,
Kai bus beprotiškai sunkių dienų.
Pakviesk mane, padėti tau ateisiu,
Nes aš žinau – tą patį padarytum tu.

Na, o dabar abu savus pasaulius kuriam –
Be pykčio, melo, be blogų minčių.
Gyvenimas – kaip pamestos kepurės:
Kad nesušaltum ieškome kitų.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.