Adelka. Vaclovas Matažinskas

Padabna tu man in kvietkų,
Kų daržalin žydzi,
Užmesiu an tavį sietkų,
Akys tavo švyci.
Kap žvaigždukės tį dangun
Kelių jos man rodo,
Kas tai caksi tį vidun,
Raiks daryci rodų.
Caksi kiba tį širdzis –
Daužos, meilį jaucia,
Išvaražyta vilcis
Tavo vardų šaukia.
Adeliuke, ar girdzi,
Pinavija mano,
Širdzis veda pas tavi...
Va, kų meilė daro.
Jau nakcim aš nemiegciu,
Ratavok, priimki,
Acimerkis cik guliu,
Labai sopa šyrdzį.
Kankinuos, nykstu, dziūnu,
Griekas tep sakyci,
Aš tavi sapnan myliu,
Paduškų bandau graibyci.
Glostau jų aš ir buciuoju,
Kap tavi sapnuoju,
Močia sako, kad durniuoju,
Ba nakcim dejuoju.
An uslano dzienų sėdziu,
Dzyrbc nieko nenoru,
Vėl mamulė mano pyksta,
Vadzina ultojum.
Aš, Adelku, netrivoju,
Tark cik žodzį vienų,
Ar myli, ar nebrokuoji,
Man praskaidzryk dzienų...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Dzyvai an margo svieto", 2019 m.