Nuo sausio 1 d. biudžetinėms įstaigoms tenka daugiau atsakomybės už geros atlygio sistemos nustatymą

Nuo ateinančių metų pradžios keičiasi biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didėja minimalios, o taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, daugėja skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didėja 7 proc. Dėl konkrečios darbo apmokėjimo tvarkos kiekvienoje įstaigoje turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais.

„Esminis pokytis bus kai įstaigų vadovams ir kolektyvams pavyks susitarti dėl gerų darbo apmokėjimo sistemų.  Reikia matuoti darbuotojų rezultatus ir įvertinti tuos, kurie padaro darbą geriau. Gera darbo apmokėjimo sistema didina darbuotojų teisingumo atlyginimu jausmą, motyvuoja geriau atlikti savo pareigas, o tai didina viešųjų paslaugų kokybę visiems piliečiams“, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keičiasi biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas – „grindys“ ir „lubos“ –, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio  - 3,98. Pastarajai nuostatai taikoma išimtis, kai pareigybė yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją. Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus, tokius kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas, turi būti numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.

Biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos rėžiai iki reformos svyravo nuo 1693 eurų iki 3069 eurų, po reformos rėžiai bus nuo 2303 eurų iki 7106 eurų. Konkretų pareiginės algos dydį nustatys savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijus (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus).

Taip pat darbuotojams didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 euro, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 proc.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų ir palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui valstybės biudžete skirta 38,6 mln. eurų.

Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.

Kintamoji dalis galės likti kaip viena iš sudėtinių darbo užmokesčio dalių, jeigu tai bus sutarta darbo apmokėjimo sistemoje. Taip pat kintamoji dalis liks kaip darbo užmokesčio sudėtinė dalis 2024-aisiais metais po vertinimo už 2023-iuosius metus.

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.

Teisinga darbo apmokėjimo sistema didina darbdavio konkurencingumą darbo rinkoje, jis gali pasirinkti geriausius darbuotojus, išvengti netinkamų darbuotojų priėmimo, lengviau planuoti biudžetą ir išlaidas atlyginimams. Esant teisingai darbo apmokėjimo sistemai, įmonės darbuotojai jaučia didesnį pasitenkinimą darbu ir yra produktyvesni, darbo užmokestis atitinka darbuotojo kvalifikaciją, kompetencijas ir indėlį į organizacijos veiklos rezultatus. Darbuotojas aiškiai žino, ką jam daryti, jeigu nori gauti didesnį darbo užmokestį. 

Vyriausybė yra patvirtinusi darbo apmokėjimo sistemų rengimo rekomendacijas, kuriomis kviečiama pasinaudoti: https://byt.lt/xRWIg. Institucijas dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos įgyvendinimo klausimais konsultuoja Viešojo valdymo agentūra (valstybės tarnybos klausimais) ir Valstybinė darbo inspekcija (darbo sutarčių klausimais).