Paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimas: nestandartiniai sprendimai – mažesni nuostoliai

Koronaviruso pandemija ir artėjantis naujasis finansinis laikotarpis šiemet buvo tikras iššūkis Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir ES paramą kaimo plėtrai bei žemės ūkiui administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Joms teko suremti pečius ir priimti daug nestandartinių sprendimų, kad žemės ūkis ir kaimo žmonės patirtų kuo mažiau nuostolių. 

Šiandien nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos ūkininkams jau išmokėta daugiau kaip 65 mln. eurų valstybės pagalbos.

Tiesioginių išmokų avansų per spalio mėnesį bus išmokėta rekordiškai daug – 330 mln. eurų, ūkininkaujančius nepalankiose tam vietovėse pasieks 35 mln. eurų avansų, o ekologiškai ūkininkaujančius - 17 mln. eurų, tad iš viso bus išmokėta net 382 mln. eurų avansinių išmokų.

NMA, administruodama paramą COVID-19 pandemijos sąlygomis, stengiasi, kad suplanuoti paraiškų rinkimai vyktų sklandžiai, taiko įvairius palengvinimus paramos gavėjams, pavyzdžiui, jiems suteikiama galimybė paraiškas pateikti per paraiškų dėžutes, teikti papildomus mokėjimo prašymus, atsiskaityti už įvykdytus įsipareigojimus nuotoliniu būdu – naudojantis „NMA agro“ programėle.

ŽŪM kartu su NMA ir kitomis pavaldžiomis institucijomis nuolat ieško būdų, kaip sumažinti sankcijų ir patikrų, taip pat administracinę naštą ūkininkams.

Statistika rodo, kad šalies ūkininkai, nepaisant priminimų gausos, kasmet daro panašias klaidas ir pažeidimus, todėl sulaukia sankcijų. Pačios populiariausios klaidos: neteisingai nurodomi deklaruojami pasėliai, pažeidžiami kompleksinės paramos reikalavimai (pavyzdžiui, draudžiamu laikotarpiu skleidžiamas mėšlas, nesuženklinami gyvuliai, pateikiami neteisingi duomenys apie laikomus gyvulius ir kt.), vėlavimas deklaruoti pasėlius ir kt.

Nuo 2014 m. iki 2019 m. sankcijų ženkliai sumažėjo - nuo 15 mln. eurų (47 tūkst. pareiškėjų) iki 5 mln. eurų (10 tūkst. pareiškėjų), tačiau NMA ir toliau nuolat analizuoja statistiką ir Žemės ūkio ministerijai šiemet vėl pateikė įvairių sankcijų mažinimo pasiūlymų paketą. Jame pateiktas siūlymas diferencijuoti sankcijas, atsisakyti sankcijų už mažareikšmiams pažeidimus ir kt.

Patikrų mažinimas tikriems ūkininkams taip pat yra vienas iš NMA prioritetų, todėl patikrų kasmet mažėja, kai kuriais atvejais jų atliekama iki 40 proc. mažiau. Šiemet NMA savo veikloje pradėjo dar aktyviau naudoti palydovinius vaizdus, mobiliosios programėlės „NMA agro“ nuotraukas su koordinačių ir krypties žyme, bepiločius orlaivius – dronus.

Tikslingesnės patikros leidžia NMA mokėti tikriems ūkininkams didesnes tiesiogines išmokas: pernai nustatyti 4700 nenušienavimo atvejų reiškė, kad nevykdantys realios žemės ūkio veiklos ūkininkai savo  tiesioginių išmokų krepšelį „atidavė“ tikriems ūkininkams. 

NMA kartu su Žemės ūkio ministerija keitė teisės aktus ir priėmė daug priemonių, padedančių išvengti įvairių priežiūros institucijų veiksmų dubliavimosi. Vienai institucijai užskaičius kitos institucijos patikrų duomenis, mažiau bus trukdomi ūkininkai, mažiau liks neatitikimų tarp institucijų duomenų. Nuo 2021 m. mėsinių galvijų ir pieninių karvių patikras atliks Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o NMA naudosis pastarosiomis teikiamais duomenimis. Šiuo metu vykdomas antrasis patikrų optimizavimo etapas – kartu su aplinkos apsaugos institucijomis ieškoma bendrų sąlyčio taškų keičiantis duomenimis ir mažinant patikrų skaičių.

NMA, siekdama palengvinti administracinę naštą ūkininkams, net 40 proc. sumažino metinių ataskaitų skaičių. Tai reiškia, kad paramos gavėjams nebereikės pateikti net 4 tūkst. ataskaitų, o NMA tai leis pagreitinti kitus administravimo procesus, pavyzdžiui, paraiškų vertinimus.

Šiuo metu NMA analizuoja iš įvairių registrų gaunamus duomenis, kuriuos galėtų panaudoti ir taip sumažinti iš pareiškėjų reikalaujamų dokumentų skaičių.