Nuotraukos autorius: T. Bauro nuotr. montažas.

Vienišiems ir skurstantiems pensininkams siūlo neeilinį gelbėjimo planą

Skaičiuojama, jog Lietuvoje apie trečdalis pensinio amžiaus asmenų gyvena skurdžiai. Kol valdininkai mušasi į krūtinę, jog pensijos didėja, o ekonomistai purto galvas, kad pensijų didinimas – tik bandymas įšokti į nuvažiuojantį traukinį, viename sostinės miegamųjų rajonų gimė idėja, gelbėsianti pensininkus nuo skurdo ir vienatvės. Tam pasirįžo asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė (38 m.), įkvėpta savo mamos.

Labiausiai skursta moterys

Prieš kelerius metus susipažinau su ponia Kazimiera. Tuomet 92-ejų sulaukusi senolė vienutėlė it pirštas, viename miegamojo rajono daugiabutyje gyveno 4 aukšte. Sunkiai judėjo su vaikštyne, tad į lauką išeiti buvo retas ir išsiilgtas malonumas. Kasdien užsukdavo pagelbėti socialinės darbuotojos, tačiau laiko užtekdavo tik namų ruošai ir būtiniausioms procedūroms. Kartą ponia Kazimiera nukrito vonios kambaryje ir susižeidė. Socialinė darbuotoja atėjo tik po kelių valandų, o moteris sukniubusi laukė. „Galvojau, kad teis paskutinioji, bet šit – dar ne laikas buvo“, – pasakodama savo istoriją nusijuokė senolė. Ne ką mažesnė problema poniai Kazimierai buvo ir vaistų bei šildymo kainos. Nedidelę pensiją beveik visą išleisdavo jiems, tad virtuvės spintelėse ištaigingų produktų, kaip pati prasitarė, nerasi: maišelis kruopų, makaronų, viena kita bulvelė, o šaldytuve – vištiena, pirkta akcijine kaina. „O saldainę tai tik per šventes paprašau, kad slaugutė nupirktų“, – kalbėjo Kazimiera.

Apmaudu, tačiau taip vienatvę ir skurdą kenčiančių pensininkų Lietuvoje netrūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 m. didžiausias skurdo rizikos lygis šalyje buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Tais metais jis sudarė 27,7 proc., t.y., 151 tūkst. žmonių. Apskritai Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 630 tūkstančių gyventojų.

Palyginti su 2015 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 2,7 proc. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) buvo 244,5 Eur ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Užpernai skurdo rizikos riba siekė 282 eurus. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos. Didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensinio amžiaus žmonės, o dažniausiai – moterys. Mažesnes moterų pensijas lemia vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, kuris 2017 metais sudarė 14,2 proc. Žinoma, reikia nepamiršti, kad pastaraisiais metais vykdomas socialinio draudimo pensijų didinimas. 2018 m. balandžio mėn. duomenimis, vidutinė senatvės pensija siekia 307 eurus, o turint būtinąjį stažą – 323 eurus. Nuo 2016 m. sausio 1 d. vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, išaugo nuo 266 eurų iki 323 eurų. Planuojama, kad kitais metais senatvės pensija didės dar 6,8 proc. Papildomai nuo 2019 m. socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių pensijos nesiekia 233 eurų, iš valstybės biudžeto gaus pagal Šalpos įstatyme nustatytą formulę apskaičiuotas nepriemokas. Nepriemokų dydis priklausys nuo asmens įgyto stažo „Sodros“ pensijų sistemoje. Tai reiškia, kuo ilgiau žmogus dirbo, tuo didesnės priemokos gali tikėtis. Tiesa, kai kurių ekonomistų nuomone, žingsnis nors ir geras, iš esmės situacijos nepakeis.

Pensijoms skiriame per mažai

Prof. dr. Romas Lazutka sako, kad mes kaip visuomenė pensijoms skiriame labai mažą dalį pajamų, beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Mažiau net nei kitos postkomunistinės šalys, kaip Lenkija, Vengrija, Slovakija. „Daug kam atrodo didelis disonansas, atsižvelgiant į tai, kiek sumokame mokesčių „Sodrai“. Tačiau pamirštame arba nežinome, kad iš „Sodrai“ skiriamų 40 proc., senatvės pensijai lieka tik pusė. Atsižvelgiant į tai, kad pagyvenusių žmonių šalyje turime daugiau nei pusę milijono, o dirbančių ir mokančių „Sodrai“ mokesčius yra apie 1,4 milijono pensijoms skiriame ne itin didelį procentą nuo ne itin didelių algų. Nepamirškime ir šešėlio. Galiausiai viskas susiklosto taip, kad nuo BVP senatvės pensijoms mes skiriame maždaug 5,7 procento, kai, tuo tarpu, Europos Sąjungos vidurkis siekia 10 procentų“, – suskaičiavo ekonomistas. Kalbant apie faktą, jog pensinio amžiaus moterys yra didžiausios skurdo rizikos grupėje, prof. dr. R.Lazutka paaiškino, jog vyrai paprastai gauna didesnes pajamas, moterys mažesnes, tad jautriausia dalis ir lieka vyresnio amžiaus moterys, kurios lieka vienišos. Vyrai santykinai miršta anksčiau. Moterys nedaug uždirba dėl turėtų prastai apmokamų specialybių, kai kurios tam tikros darbo stažo, o kartu ir pensijos dalies, netenka dėl vaikų auginimo. Reikia nepamiršti, kad šiuo metu apie ketvirtadalis asmenų, kurie išeina į pensiją, taip pat neturi sukaupę reikalingo stažo, tad gauna sumažintą pensiją. Taip atsitiko todėl, jog po nepriklausomybės atgavimo, būta masinių fabrikų ir įvairių įstaigų uždarymų. Žmonės neteko darbų, vertėsi prekyba, smulkiaisiais amatais, dirbo pagal autorines sutartis ir buvo nedrausti, t. y., nekaupė pensijai. „Pensijos dažniausiai didinamos prieš rinkimus, tačiau tiesa ir ta, jog tas didinimas neretai atsilieka nuo atlyginimų augimo. Reikia nepamiršti, kad augant ekonomikai, auga ir skurdo riba, tad pensijos padidinimas kokiais 6 procentais geriausiu atveju padeda susilyginti su skurdo ribos augimu. Tai reiškia, kad net gaudami padidintą pensiją, senjorai išliks skurdo ribos lygyje. Didinimai yra reikalingi, tačiau problemos iš esmės nesprendžia“, – mano R.Lazutka. Taigi, matematika yra paprasta – pensija turėtų sudaryti 70 procentų algos. Tuomet pensininkas, pasak R.Lazutkos galėtų gyventi, kaip dirbantis žmogus. „Laikoma, kad dirbančio žmogaus išlaidos darbo reikalams sudaro apie 30 proc. uždarbio. Taigi gaudami 70 proc. buvusio atlyginimo pensininkai galėtų sau leisti nuvažiuoti į pajūrį arba senamiestyje kartais suvalgyti kokį kepsnį. Racionaliausia kiekvienam dirbančiajam šiuo metu būtų visą gyvenimo laikotarpį gyventi panašiai ir atsidėti santaupų, kad sulaukus senatvės nereikėtų gyventi labai kukliai“, – patarė profesorius.

Vienatvės problema tik gilės

Skurdo ir vienatvės problemos yra itin persipynusios ir, jei ateityje skurdo problema, stiprėjant Lietuvos ekonomikai, teoriškai galėtų mažėti, psichologai tvirtina, jog vienišumo problema, jau šiandien yra tapusi masiniu reiškiniu. Psichologas dr. Marius Daugelavičius pasakoja, jog nereikia galvoti, kad žmogus vienišas tampa tik senatvėje. Iš esmes šiuo laiku žmogus taip jau gyvena – yra dažnai izoliuotas nuo aplinkinių. „Tam įtakos turi karjeros, pinigų siekiai, koncentracija į materialias problemas. Kiekvienam žmogui patinka, kai jis yra stiprus, gerbiamas, gebantis spręsti problemas, tačiau reikia atminti, kad tai nebūtinai priveda prie tvaraus ryšio su žmonėmis. Kitaip tariant, žmogus nekuria artimų santykių, o kuria „gražaus gyvenimo“ fasadą. Artimi santykiai sukuriami tuomet, kai žmogus leidžia sau būti silpnu ir pažeidžiamu, atsiverti kitam. Pasidalijimas problemomis, išgyvenimais leidžia sukurti tikrą santykį. Bandymas visuomet rodyti tik fasadinę, stipriąją pusę atitolina. Tuomet net būdamas tarp žmonių jautiesi vienišas“, – teigė jis. Vienišumo problema Lietuvoje šiuo metu didele ir, pasak specialisto, ateityje tik didės. „Mes vakarėjame, perimame tą mentalitetą, kurio ašimi tampa pasiekimai, verslas, pinigai. Kad ir kaip keistai beskambėtų, anksčiau visuomenėje viskas buvo daugiau paremta santykiais ir ryšiais, ne be reikalo būdavo sakoma: „Neturėk šimto rublių, turėk šimtą draugų“. Šiandien sistema nėra bloga, žmogus iš tiesų nepriklausomai nuo pažinčių, gali pasiekti daug, tačiau kartu tai veda ir į tai, jog šeima, draugai ir santykiai lieka šiek tiek nuošalyje. Santykius su kitais žmonėmis reikia suvokti kaip reikalingą dalyką. Kiekvienas privalo tam skirti savo dėmesio ir laiko. Tai nėra savaime suprantama duotybė. Kaip ir namas, jei nori, kad jis stovėtų, reikia jį pastatyti. O kai žmogus sulaukia senatvės, susiduria su sveikatos problemomis, lieka klausimas, kas iš to, kad turiu pinigų, jei nieko nėra šalia?“, – kalbėjo dr. M.Daugelavičius.

Pensininkams siūlo išeitį

Kol valstybėje niekaip neišsprendžiama įsisenėjusi pensininkų skurdo problema, sostinės Karoliniškių mikrorajone prieš porą metų ėmė kurtis vieta, kurios sumanytoja įsitikinusi, jog ateityje tai galėtų išgelbėti daugelį vyresnio amžiaus asmenų, kenčiančių nuo vienišumo ir skurdo. Asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė (38 m.) įkvėpta savo mamos, ėmėsi socialinio projekto „Orūs namai“, kurio tikslas leisti pensinio amžiaus žmonėms didžiąją savo pajamų dalį, ypač šildymo sezono metu, išleisti savo reikmėms, o ne neekonomiškų ir vyresniam amžiui nepritaikytų būstų išlaikymui. „Vyresnio amžiaus žmonės, susiduriantys su vienatve ir nepritekliumi, yra linkę labai užsidaryti kiaute, mūsų tikslas atverti jiems kiek kitokias galimybes ir leisti pasigerinti gyvenimo kokybę. Kviečiame senjorus išnuomoti savo senuosius būstus ir keltis gyventi į būtent jiems įrengtus butus „Oriuose namuose“, – pasakojo M.Bunkaitė. Karoliniškėse, netoli poliklinikos įsikūrusiuose „Oriuose namuose“ šiandien jau yra įrengti keturi butai su savo virtuvėmis ir voniomis – po vieną kiekvienam iš keturių būsimų gyventojų. Namuose yra ir bendra svetainė, kurioje jie visi galės susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstamomis veiklomis.

Tiesa, ne viskas socialinį projektą paverčiant kūnu sekėsi it sviestu patepta, tačiau M.Bunkaitė optimizmo nestokoja ir projekto startą planuoja jau rudenį. „Dėl įrengimo nebuvo didelių sunkumų, rinkome lėšas įvairiais kanalais, paaukoti norėjo tiek privatūs žmonės, tiek mažesnės ar didesnės įmonės. Daugiausiai pagalbos sulaukėme finansine išraiška, tačiau buvo, kas prisidėjo ir daiktais, pavyzdžiui, padovanojo visus šviestuvus, duris, langus. Daug darbų drauge su vyru, draugais ir kitais geros valios žmonėmis pasidarėme patys, savomis rankomis. Liko tik kelios problemos, vis dar neturime elektros, tad negalime patikrinti šildymo, ar apšvietimas tinkamas. Viskas įstrigo dėl tam tikrų biurokratinių niuansų. O kita problema iškilo bendraujant su savivaldybe. Turime keisti administracinę būsto paskirtį į gyvenamąją. Nusipirkusi šias patalpas telefonu susižinojau, kokių dokumentų reikės, ir prieš pusantrų metų susirinkau daugiau nei pusės daugiabučio gyventojų parašus, tuomet vyko projektavimo procesas, galiausiai, kai atėjo laikas atiduoti dokumentus, paaiškėjo, kad ne ant tokios formos lapo visi pasirašė. Apmaudu, bet forma šiandien pas mus vis dar svarbiau nei turinys. Tačiau dėl to nosies nenukabinu, prie biurokratizmo, įgyvendindama šį projektą, jau pripratau, apeisiu kaimynus ir parašus susirinksiu dar kartą“, – nusijuokė M.Bunkaitė. Keturbutis, pasak jo įkūrėjos, turi nemažai privalumų: pirmas aukštas, be jokių laiptukų, kaimynystėje yra Karoliniškių poliklinika, turgus, „Sodra“, vaistinė, parduotuvės, viešojo transporto stotelė. „Tai savarankiško gyvenimo namai. Niekas nereguliuos žmonių gyvenimų, bet visada bus kas padeda, kai tik prireiks pagalbos. Norime visuomenei pranešti, jog ieškome vienišų, skurdžiai Vilniuje gyvenančių pensinio amžiaus žmonių, kurie norėtų tapti mūsų projekto dalimi ir išbandyti gyvenimą tokiuose namuose. Lauksime skambučių, kviesimės žmones čia susitikti apsižiūrėti ir pasikalbėti, o galbūt ir apsigyventi čia. Kadangi tai pirmieji tokie savarankiško gyvenimo namai Lietuvoje, kol kas atrinksime tik keturis žmones iš sostinės. Atranką vykdysime su psichologais. O ateityje neatmetu galimybės, jog tokių namų turėsime ne vienus“, – teigė M.Bunkaitė. Senieji būstai bus išnuomojami, bet liks senjorų nuosavybe. Už gautas pajamas bus išlaikomas keturbutis, todėl jame gyventi papildomai senjorams nekainuos – ir nuomos, ir interneto, ir komunalines išlaidas dengs nuomos pajamos. Todėl visa pensija liks kitos senjoro reikmėms. Nusprendę ir pranešę prieš mėnesį, jie turės galimybę grįžti į savo senuosius namus. M.Bunkaitė patikino, kad jei žmogus nebegalės apsitarnauti pats, jo gyvenimo sąlygos oriuose namuose nepasikeis, tiesiog bus užtikrinamos reikalingos priežiūros paslaugos. „Persigalvoti mes niekuomet netrukdysime, tai yra žmogaus gyvenimas ir jis pats sprendžia, ką su juo daryti. Jei ištiks bėda ir žmogui prireiks priežiūros, tikrai niekas jo neiškraustys, jei žmogus pats to nenorės, užtikrinsime priežiūrą ir palaikymą net sunkiomis akimirkomis“, – patikino „Orių namų“ direktorė. Susidomėję „Orių namų“ projektu gali skambinti Marijai Bunkaitei +370 600 37873 arba informacijos ieškoti internete.

Gintarė Kaminskienė

lrytas.lt informacija