Nuotraukos autorius: lrytas.lt koliažas

Ūkininkai muša pavojaus varpais: tuoj neliks lietuviško pieno

Jau daug metų kalbama apie tai, kad Lietuvoje ūkių, kuriuose laikoma vos po kelias karves, yra pernelyg daug. Tačiau padėtis keičiasi, o prie to prisidėjo ir sausa vasara. Mūsų šalyje pieninių karvių bandos yra dešimt kartų mažesnės nei Europos vidurkis. Vidutiniame ūkyje šiuo metu mūkia 11 karvių, o devyniose ES valstybėse, kurios pirmauja pagal pieno gamybą visoje Bendrijoje, šis rodiklis sukasi apie 100. JAV vidutiniu laikomas pieno ūkis su 234 karvėmis, Naujojoje Zelandijoje – su 413. Smulkieji mūsų šalies ūkininkai nuolat skundžiasi žemomis supirkimo kainomis, tačiau perdirbėjai atšauna, kad jiems brangiai kainuoja supirkti pieną mažais kiekiais. Žemės ūkio specialistų tvirtinimu, normaliai pragyventi gali tiktai apie 200 karvių turintis ūkininkas. O smulkiuosius dabar klupdo ir pašarų stygius.

Pradėjo mažinti bandas

Marijampolės regione po šios vasaros, kai sausra nualino pievas, ėmė sparčiai nykti smulkūs gyvulininkystės ūkiai, nes galvijams trūksta pašaro. „Prasčiausia padėtis tose vietovėse, kur lengvos žemės, – Kalvarijos, Šunskų, Valavičių kaimo apylinkėse. Kai rudeniop palijo, atsigavo žolė, ūkininkai skubėjo pasigaminti šienainio. Tačiau dalis jų mažina bandas, kad išsiverstų su turimais pašarais. Dažniausiai gyvulius parduoda smulkūs ūkiai, kuriuose laikoma iki penkių karvių“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius. Tai patvirtina ir statistika. Spalio pradžioje šalyje veikė 37 835 pieno ūkiai. Prieš metus jų buvo 43 181, todėl išnyko daugiau negu 5 tūkstančiai. Sumažėjo ir laikomų karvių – nuo 279,8 tūkst. iki beveik 264,7 tūkst.

Nutarė imtis augalininkystės

Gulbiniškių kaime (Marijampolės sav.) su šeima ūkininkaujantis 53 metų Gediminas Berteška gyvulininkyste verčiasi nuo 1992 metų, tačiau šiemet nutarė parduoti visą 19 karvių bandą ir jų priežiūros įrangą. „Apylinkėse visi smulkieji ūkininkai išpardavė galvijus, liko tik keli stambūs ūkiai. Pieno supirkimo kainos juokingos, reikalavimai dideli, nuolatos esame tikrinami. Investuoji daug, dirbi dieną naktį be atostogų ir poilsio dienų, o ką gauni?“ – pasakojo ūkininkas G.Berteška, ketinantis imtis augalininkystės – auginti javus, rapsus.

Kuria stambias fermas

Ruošti žiemai pašarus sunkiai sekėsi ir stambiesiems rinkos dalyviams. „Litagros“ grupei priklausančios įmonės „Aristavos ūkis“ direktorius Darius Staškus pasakojo, kad žolynų derlingumas buvo mažesnis nei įprastai, sumenko ir kukurūzų derlius. Tačiau šios grupės įmonės, užsiimančios pienininkyste, vis tiek plečiasi. Pavasarį buvo atidaryta didžiulė ferma Kalpokų kaime (Pakruojo r.), į kurią investuota 4,7 mln. eurų. Šiuo metu čia laikoma 1,2 tūkst. karvių. „Litagros“ žemės ūkio centro direktoriaus Vaido Navicko tvirtinimu, šią bandą numatyta plėsti iki 1,8 tūkst. karvių, tačiau dėl to ketinama apsispręsti kitais metais. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad esant daugiametėms vidutinėms kainomis ūkio dydis turėtų būti 800–1000 karvių. Jei kainos būtų krizinio laikotarpio, kaip buvo 2009 metais, veikla būtų nuostolinga nepriklausomai nuo ūkio dydžio“, – aiškino V.Navickas.

Norma – apie 200 karvių

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, nors šalyje smulkių ūkių mažėja, pieno gamyba per metus susitraukė mažiau nei 3 proc. Tai rodo, kad stambesni ūkiai tiekia daugiau žaliavos. „Pas mus 80 procentų ūkininkų laiko iki penkių karvių. Reikia šaldytuvo, pieno linijos, o tokia įranga nemažai kainuoja. Supirkėjams pas juos atvykti brangu, kiekiai maži, todėl ir kaina ne tokia, kokią gauna didieji ūkiai. Žemės ūkio supirkimo kainos visoje Europoje mažėja jau penktus metus, nors pasitaiko įvairių svyravimų. Žaliavos tiekėjų maržos yra menkos, tad būtina masto ekonomija. Mūsų sąlygomis rentabiliai dirbti gali tik apie 200 karvių turintis ūkininkas – jis ir pats išsilaikys, ir vaikus į mokslus išleis“, – aiškino J.Talmantas.

Stambiesiems tenka didžioji dalis pieno

Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centro duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius iki penkių karvių turintys ūkiai sudarė 68 proc. visų pieno gamintojų. Tačiau per šį laikotarpį jie pardavė 121,28 tūkst. tonų pieno.

Nuo 6 iki 14 karvių turintys ūkiai pardavė beveik tiek pat – 120 tūkst. tonų pieno, nors jie sudarė tik 18 proc. visų žaliavos tiekėjų. Vos 14 proc. gamintojų sudarė 15 ir daugiau karvių turintys ūkiai, tačiau jų parduoto pieno kiekis per devynis šių metų mėnesius siekė net 796,9 tūkst. tonų. Penkios didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, kurios mūsų šalyje perdirba 94 proc. žaliavinio pieno, rugsėjį už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams vidutiniškai mokėjo 333 eurus už toną, arba 7,3 proc. daugiau nei rugpjūtį. Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, arba 500 tonų per metus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams praėjusį mėnesį buvo 281,2 euro už toną – 9,4 proc. daugiau nei rugpjūtį, tačiau 10,7 proc. mažiau nei pernai rugsėjį.

lrytas.lt informacija