Nuotraukos autorius: 123rf.com nuotr.

4 dalykai, kuriuos būtina žinoti apie tai, kas vyks su mūsų pensijomis

Pasirodžius naujienoms apie pensijų reformą visuomenėje kyla daugybė klausimų – kas keičiasi, ką tai reiškia kiekvienam ir ką su visu tuo daryti. Žmonės raginami priimti sprendimus, tačiau aiškios informacijos apie tai, kas keisis, nėra.

Pateikiame atsakymus į 4 svarbiausius klausimus.

Ar pensijų fondai gali prarasti jūsų santaupas? Artėjant sprendimui, kaupti ar ne privačiuose pensijų fonduose, pasigirsta nuogąstavimų, kad privatūs fondai siekdami didesnio uždarbio gali prarasti visas pensijai kaupiamas santaupas. Tokios baimės kyla iš nežinojimo – fondai bankrutuoti negali jokiu būdu dėl galiojančių teisinių mechanizmų. „Visų pirma, reikia suprasti, kad bankas nėra lygu pensijų fondas, – sako Šarūnas Ruzgys, bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius. – Bankas (arba fondą valdanti įmonė) bankrutuoti gali, tuo tarpu pats pensijų fondas – ne, nes fondo turtas yra visiškai atskirtas nuo fondą valdančios bendrovės. Tai griežtai reguliuojama Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės dokumentų ir prižiūrima atsakingų institucijų. Galime prisiminti vieno Lietuvos banko griūtį. Bankas buvo uždarytas, tačiau jo valdyti pensijų fondai – ne. Jų valdymą sėkmingai perėmė nauji investuotojai, o žmonės, pasirašę sutartis su tuometiniu fondo valdytoju dėl pensijos kaupimo, ir toliau kaupia, neprarado sukauptos sumos“. Antra, svarbu suvokti, kad pensijų fondai gali naudoti tik tiesiogines investicines priemones, reiškia, investuoti į kitų investicinių fondų vienetus, obligacijas, ar kitus lengvai suvokiamus instrumentus. „Įstatymais griežtai draudžiama nepagrįstai rizikuoti pensijų fondo turtu naudojant išvestines finansines priemones, tokias kaip, pavyzdžiui, investavimas įkeičiant fondo turtą ar panašiai. Tad situacija, kai pensijų fondas praranda visus pinigus, yra visiškai neįmanoma remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymine baze. Tiesa, fondų turtas gali mažėti arba didėti, priklausomai nuo investavimo sėkmingumo ir svyravimo vertybinių popierių rinkose“, – komentuoja Š. Ruzgys. Ar po reformos pensijos bus paveldimos? Kadangi kalbama, kad po reformos įsigaliojimo, net ir turtas, sukauptas privačiame pensijų fonde, sulaukus pensinio amžiaus keliaus į Sodrą, kyla baimių, kad pensija nebus paveldima, t. y. mirties atveju, sukauptos santaupos neliks vaikams. Vis dėlto – tai nėra visiška tiesa ir paveldimumas yra galimas. „Kol kaupiamos lėšos yra pensijų fonde, jos besąlygiškai yra paveldimos. Nuo 2020 m., pagal naujo įstatymo nuostatas, jei kaupiama suma sudaro tarp 10 000 ir 60 000 Eurų, anuitetas arba kitaip pensijos mokėjimas iki gyvos galvos yra privalomas ir tuomet reikia rinktis vieną iš dviejų anuiteto (išmokėjimo) tipų. Pirmasis, standartinis anuitetas, yra nepaveldimas – tai mokėjimas iš anuiteto tiekėjo iki gyvos galvos – kol gyveni, tol gauni pensiją. Antrasis išmokėjimo būdas – atidėtasis anuitetas. Jis reiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus (šiuo metu – 65 metų) 85 proc. sukaupto turto turto sulaukus pensinio amžiaus bus periodiškai išmokama iki 85 metų. Šie mokėjimai vyksta iš žmogaus asmeninio turto, esančio pensijų fonde, ir tai reiškia, kad jei žmogus nesulaukia 85 metų, neišmokėta suma, esanti fonde, yra išmokama paveldėtojams. Likę 15 proc. yra atidedami ateičiai ir panaudojami kaip išmokų iki gyvos galvos mokėjimo garantas. Paveldimumas šiai likusiai daliai nėra įmanomas. Tad norintiems bus galimybė pasirinkti tą anuiteto, t. y. išmokėjimo iki gyvos galvos būdą, kuris turės ir paveldimumo galimybę“, – aiškina bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ vadovas. Ar Sodra nenusavins sukauptų lėšų? Pensijų reformoje numatyta, vieninteliu anuitetų (pensijos mokėjimo iki gyvos galvos) tiekėju bus Sodra. Tai reiškia, kad net ir tie žmonės, kurie kaups privačiuose pensijų fonduose, už sukauptą turtą turės įsigyti anuitetą iš vienintelio anuiteto tiekėjo – Sodros. Dėl to baiminamasi, kad Sodra nusavins sukauptus pinigus, sukaupta suma sumažės. Ar tai tiesa? „Šiuo metu įstatyme yra numatyta, kad Sodra taps vieninteliu anuitetų tiekėju rinkoje. Kaip šis anuitetas bus įgyvendintas, paaiškės po papildomų diskusijų ir priimtų būsimų teisės aktų, tačiau tikimasi, kad Sodra naudos panašias skaičiavimo metodologijas kaip tą šiandien daro anuiteto (pensijų iki gyvos galvos mokėjimo) paslaugą teikiančios draudimo bendrovės. Tikimasi, kad Sodra atsakingai vertins visas rizikas ir anuiteto paslauga bus pasiūlyta ne tik kad ne blogesnė, bet net geresnė nei šiuo metu teikia draudimo bendrovės. Tad ką dabar turėtų daryti žmonės – sekti informaciją ir laukti, kol bus priimti tolimesni sprendimai“, – pataria Šarūnas Ruzgys. Ar po reformos įsigaliojimo kaupti apskritai verta? Nors ir keičiasi pensijos įmokos formulė, valstybės skatinamoji įmoka faktiškai išlieka tokio paties dydžio. Vis dėlto matant įmokos formulės pokyčius gali pasirodyti, kad kaupti neapsimoka. „Kaupti tikrai verta – taupydami patys, sutaupysite tik tiek, kiek skirsite patys. Tuo tarpu kaupdami pensijai fonde, jei, pavyzdžiui, renkatės II ir III pakopas, ne tik kaupiate tai, ką patys skiriate, bet ir gaunate tikrai nemažą valstybės skatinamąją įmoką, o taip pat, kaupdami III pakopoje, galite susigrąžinti GPM dalį. Be to, kaupimas pensijų fonde yra investavimas, tad tai darydami jūs įdarbinate savo pinigus. Svarbu ir tai, kad naujoji pensijos kaupimo sistema yra sukurta itin socialiai jautriai – žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, bus proporcingai labiau skatinami dalyvauti sistemoje. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus atlyginimas yra 500 eurų, mokėdamas 3 proc. nuo atlyginimo jis kas mėnesį įmokės 15 eurų, o valstybės parama bus 16,40 eurų. Tai reiškia, kad tokio žmogaus grąža bus didesnė nei 100 proc., tad kaupti tikrai verta“, – pasakoja Š. Ruzgys. Pasak eksperto, pensijų reforma niekaip nepakeičia to, kad dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje yra naudinga kiekvienam.

lrytas.lt informacija