Virusas galingai smogė žiniasklaidai – be tvirto gelbėjimosi rato ji skęs

Koronavirusas kelia grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir laisvam žodžiui. Jau dabar skaičiuojama, kad žiniasklaidos priemonės šiuo laikotarpiu gali netekti iki 50 proc. planuojamų pajamų. Kaip užtikrinti patikimos ir patikrintos informacijos sklaidą?

Apie tai žurnalistas Rimvydas Paleckis kalbėjosi su Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadove Gabriele Andrašiūniene, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovu Arnu Marcinkumi, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių asociacijos vadove Vilija Butkuviene, portalo lrytas.lt vadovu Tautvydu Mikalajūnu, „Tele2“ komunikacijos vadovu Andriumi Baranausku bei Asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovu Mindaugu Reinikiu.

– Ponia Andrašiūniene, kokia situacija nepriklausomų televizijų rinkoje?

G.Andrašiūnienė (G.A.): Situacija sudėtinga šiomis dienomis. Nors tai tik ketvirtoji visuotinio karantino diena, skirtingų mūsų asociacijos įmonių duomenimis, mes turime tikrai reikšmingus reklamos užsakymų atšaukimus nuo 40 iki 56 proc. Nors tai yra tik pati pradžia šitos ypatingos situacijos, jau dabar, preliminariais duomenimis skaičiuojame, kad įmonės tikrai neteks daugiau nei 50 proc. planuojamų pajamų.

Tai išties dideli netekimai, atsižvelgiant į tai, kad tiek fiksuoti kaštai, tiek darbas nėra nė kiek sumažėjęs ir šioje ypatingoje situacijoje būtent žiniasklaidos sektorius tikrai turi ypatingą svarbą. Niekas nenustoja dirbti, informacija visuomenei turi būti pateikiama kaip niekad aiškiai, suprantamai, greitai, kad mes neturėtume rizikos sklisti nepagrįstiems ir nepatikrintiems gandams socialinėse medijose.

– Akivaizdu, kad žiniasklaidos, o ne socialinių tinklų, kuriuose pilna nepatikimų žinių ir jas visas reikia tikrinti, svarba akivaizdi. Kokių žingsnių reikia, kad išsaugotume laisvą žodį?

G.A: Pirmiausia dėl to mes ir kreipėmės į Vyriausybę pagalbos – norime užtikrinti esamos žiniasklaidos funkcijų tęstinumą, kad žiniasklaida galėtų veikti kaip veikė iki šiol, nepertraukiamai, kad visuomenė gautų svarbiausias naujienas. Tai šiomis dienomis ypatingai svarbu.

– Ar tai reiškia, kad bus kreiptasi dėl televizijos bokšto mokesčio, kitų mokesčių atidėjimų, valstybinių institucijų lėšų skyrimo žiniasklaidai? Ten tikrai ne vienas milijonas, skirtas viešinimui ir jie gana sunkiai pasiekia žiniasklaidą, nes yra daugybė biurokratinių kliūčių. Apie tai galvojama?

G.A: Jau prieš keletą dienų kelios žiniasklaidos asociacijos susibūrė į bendrą darbo grupę ir mes išplatinome bendrą kreipimąsi nuo spaudos asociacijų, interneto žiniasklaidos, radijo ir televizijos asociacijų. Išdėstėme savo problemas ir prašome Vyriausybės pagalbos prisidėti skirtingais būdais prie skirtingų žiniasklaidos įmonių gyvybingumo išsaugojimo. Kiekvienai iš skirtingų medijų reikalingos skirtinga pagalba.

Manome, kad būtų išties svarbus ir pakankamai lengvai įgyvendinamas Vyriausybės žingsnis – valstybiniai užsakymai socialinei reklamai. Ši priemonė išties būtų naudinga ir efektyvi visoms be išimties žiniasklaidos priemonėms, taip valstybė galėtų ištiesti pagalbos ranką šiam kenčiančiam sektoriui.

– Jūsų visų atstovų susitikimas su Sauliumi Skverneliu numatytas kovo 24 dieną?

G.A: Taip, planuojamas toks susitikimas.

– Pone A.Marcinkau, kokia jūsų padėtis? Su kokias iššūkiais šiomis dienomis susiduria interneto žiniasklaida?

A.Marcinkus (A.M.): Situacija yra tikrai kritinė. Turbūt visi supranta, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių dalykų, tik ji gali objektyviai, greitai ir kokybiškai informuoti visuomenę apie esamą padėtį. Jeigu žiniasklaida užsidarytų ar sumažintų visuomenės informavimo apimtis, informacija imtų sklisti socialiniuose tinkluose, tada atsirastų daygybė spekuliacijų, netikrų faktų, nepatikrintų naujienų ir visuomenėje kiltų kur kas daugiau panikos.

Atsižvelgiant į tai, visos žiniasklaidos priemonės maksimaliai stengiasi susikoncentruoti ir išlaikyti tiek savo darbuotojus, tiek savas komandas ir rasti būdų, kaip darbuotojus motyvuoti išaugusiomis darbo valandomis ar kitais dalykais.

– Skaičiuojate galimus nuostolius?

(A.M.): Mūsų skaičiavimu, kovo-balandžio mėnesio reklamos rinka krenta bent 50 proc. Toks realus scenarijus. Kadangi kiekvieną dieną informacija pildosi, vis daugiau įmonių atšaukia savo reklamą. Labai dažnai žmonės nesupranta, galvoja – kas čia tokio, kad atšaukia.

Interneto žiniasklaidos vien per kovą-balandį praradimai siekia arti milijono eurų. O juk įmonės turėtų išlaikyti savo darbuotojus, patalpas, pasirūpinti prisijungimais prie pasaulinių naujienų bazių, kitais dalykais.

– Turbūt reiktų suprasti, kad nepriklausoma žiniasklaida iš esmės gyvena tik iš reklamos. 95 proc. yra pajamų iš reklamos.

(A.M.): Taip, tarp 93-95 proc. skirtingose žiniasklaidos kanaluose. Bet absoliučiai didžioji liūto dalis yra iš reklamos.

– Kokie siūlymai, kas galėtų realiai padėti šioje situacijoje?

(A.M.): Mes Vyriausybei pateikėme keletą siūlymų. Visų pirma, padidinti socialinės reklamos kiekį nacionalinėje, regioninėje, vietinėje žiniasklaidoje. Tai yra pirmoji galimybė išnaudoti kokybiškai eterį, kadangi dabar skaitomumas portalų yra išaugęs nemažai ir ta socialinė reklama tikrai gali būti pasiekiama kur kas daugiau žmonių.

Plius, žiniasklaidai tai būtų didžiulis finansinis impulsas. Kitas pasiūlymas – įkurti fondą, kuris supaprastintomis sąlygomis galėtų administruoti žiniasklaidos bendruomenei skirtas pagalbos lėšas. Trečiasis pagalbos būdas – mokestinės lengvatos. Galbūt galimybė atidėti keletui mėnesių Gyventojų pajamų mokesčius, socialinio draudimo, PVM mokėjimus. Tai leistų išlaikyti darbuotojus ir skirti lėšas jų darbo užmokesčiui bei jų išlaikymui.

– Pone T. Mikalajūnai, kokios problemos jūsų redakcijoje?

T.Mikalajūnas (T.M.): Problemos yra dvejopos. Pirmiausia, jeigu kalbame apie finansinę situaciją, kaip ir visam sektoriui – tiek verslo ,viešajam, tai su pajamomis. Akivaizdus pajamų kritimas jau yra juntamas pirmosios dienomis. Situacija, žiūrint į netolimą perspektyvą, irgi nėra pati linksmiausia. Susitarimai su klientais stoja, tai yra suprantama, nes žiniasklaida gauna pajamas iš viešinimo, o įmonės viešinimui skirtas pajams iš karto sustabdė.

Finansinė situacija yra labai sudėtinga, todėl tikimės valdžios pagalbos. Kas smagu, kad tiek premjeras S.Skvernelis, tiek prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė pozityvią nuomonę kad pagalbos tikrai reikės, kad išlaikytų tęstinumą. Tikiuosi sulauksime rimtos pagalbos. Iš kitos pusės, žiūrint į redakcijos virtuvę, darbo sąlygos taip pat yra sudėtingos.

Naujienų srautas yra milžiniškas, darbas dažniausiai didžiosios dalies redakcijos vyksta iš namų, nes atsižvelgiame ir į rekomendacijas, kad vengti kuo didesnių susibūrimų. Ir ta komunikacija yra sudėtinga, nes srautas didžiulis, naujienų labai daug. Ir priešingai negu didžioji dalis privačių įmonių, kurioms darbas sustojo, mūsų – ne.

Priešingai, mūsų darbas šiomis dienomis ir savaitėmis yra ypatingai įtemptas, tikiu, kad ir artimiausiais mėnesiais toks išliks. Tad pagrindinis darbas ir misija užtikrinti kuo didesnį ir patikimesnį informacijos srautą. Iš to išauga problemos – kaip susidoroti su tokiu dideliu informacijos kiekiu ir kad informacija būtų patikima. Mes sulaukiame labai daug skambučių, skaitytojų laiškų, nerimo, nes visiems viskas įdomu, aktualu ir mes privalome tą informaciją tikrinti.

– Paminėjote socialinius tinklus. Gali kilti klausimas, kam tada eiti į vieną ar kitą portalą, kai nemokamai „Facebook“, socialiniuose tinkluose galima rasti įvairios informacijos. Ką jūs į tai atsakytumėte?

(T.M.): Socialiniai tinklai yra didelis aruodas grūdų, bet iš to aruodo reikia išskirti grūdus ir pelenus. Informacijos srautas yra didžiulis, labai daug nepatikrintos informacijos, labai daug gandų. Visuomenė yra įelektrinta iri sunerimusi, todėl geriausias būdas tą informaciją patikrinti yra žiniasklaida. Be abejo, ir tam tikros valdžios institucijos.

Bet žiniasklaida yra pirmas taškas, kur gali patikrinti informaciją ir mes nuolat bendraujame su Sveikatos apsaugos ministerija, kitomis ministerijomis, Vyriausybe tikrindami informaciją ir skelbdami naujienas, kurios jau yra patikrintos. Manau, „Facebook“ informacija pasitikėti iki galo tikrai nereikėtų ir tai būtų labai klaidinga.

– Pagrindinis žingsnis, kurį turėtų žengti valdžia šioje situacijoje?

(T.M.): Pirmiausia, kas yra labai smagu – dialogas ir viltis, kad pagalbos tikrai bus. Kitą savaitę žiniasklaidos asociacijų vadovai susitinka su premjeru S.Skverneliu ir aš tikiuosi, kad dialogas bus rezultatyvus. Savo ruožtu, mes ne tik prašysime pagalbos, bet ir teiksime pasiūlymus, kad galime bendradarbiauti tam tikrais projektais, socialiniais projektais su Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybe, skleidžiant patikrintą informaciją apie koronavirusą ir prisidėti prie visuomenės švietimo ir informavimo patikrintais, profesionaliais būdais, aišku, už tai gaunant pajamų žiniasklaidos priemonėms.

– Ponia V. Butkuviene, jūsų esminiai rūpesčiai – regionai, laikraščiai, miestai, miesteliai?

V. Butkuvienė (V.B.): Žinoma, koronavirusas ir karantinas labai paveikė ir vietinę spaudą. Tačiau nepaveikė mūsų optimizmo ir nusiteikimo dirbti vardan skaitytojų ir visuomenės intereso. Tačiau jau nuo pirmadienio iškilo įvairios problemos dėl laikraščių pristatymo.

Tai susiję su Lietuvos paštu, kadangi Lietuvos paštas taip pat įvedinėja ir mobilaus paštininko akcijas, keičiasi pristatymas, žmonės dar nėra pripratę prie naujos tvarkos ir šiuo metu iškilo tokia problema: kaip užsisakyti laikraštį, kaip jį prenumeruoti. Kaip tik šiuo metu baigiasi trijų mėnesių prenumerata ir skaitytojai vėlgi yra pasiruošę pratęsti prenumeratą kitiems trims mėnesiams.

Tačiau dėl tam tikrų žmogiškųjų išteklių, resursų trukumo tai gali mūsų skaitytojams ir nepavykti. Jiems taip pat reikia persiorientuoti dirbti elektroninėmis priemonėmis, tačiau kai kurie, ypač vyresnio amžiaus žmonės, to nemoka.

Taip pat iškyla problema – laikraščių platinimas per pardavimų vietas. Kaip žinote, parduotuvės yra uždarytos, veikia tik maisto prekių parduotuvės. Jų darbo laikas yra sutrumpintas, vadinasi, ir galimybė skaitytojams įsigyti laikraščius tose vietose, kur anksčiau įsigydavo, taip pat sumažėjo.

Kai kuriuose rajonuose jau yra uždaryti ir spaudos kioskai – anksčiau uždaryti, tai net nesusiję su koronavirusu. Taigi, mūsų skaitytojams yra ribojamos galimybės gauti spaudą laiku ir pratęsti prenumeratą, ją įsigyti pamėgtose prekybos vietose. Be abejonės, tai iš karto mažina vietinių, regioninių laikraščių ir nacionalinės spaudos pajamas ir iškyla laikraščių leidėjams klausimas, kaip išgyventi. Kaip nesumažinti, svarbiausia, žurnalistams atlyginimų, honorarų, nes šiomis dienomis mes ypatingai siekiame, kad skaitytojus pasiektų tiksli, objektyvi informacija.

– Kokias matote išeitis?

(V.B.): Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos paštą, tai yra valstybinė įmonė. Manau, kad šiuo periodu turėtų būti pagalvota apie tai, kad būtų sumažintos ir, mūsų manymu – Lietuvos paštas kaip valstybinė įmonė galėtų tiekti laikraščių prenumeratą nemokamai skaitytojams. Antra, matome tokią galimybę, kad tiek nacionalinėse, tiek regioninėse, tiek vietinėse žiniasklaidos priemonėse, spaudoje, laikraščiuose būtų skelbiama daugiau socialinės reklamos.

Pastaruoju metu mes jos beveik neturėdavome, tačiau ši informacinė reklama skaitytojams yra labai reikalinga. Mes gautume tam tikras garantuotas pajamas ir taip galėtume padengti netektį tų pajamų, kurias prarandame dėl karantino, susidariusios situacijos. Būtent vidutinis ir smulkusis verslas yra mūsų regioninių, vietinių laikraščių ramstis. Būtent jie reklamuojasi mūsų laikraščiuose, o šiame sunkmetyje visos šios reklamos yra atšauktos. Taip pat atšauktos ir visų renginių reklamos.

– Pone M.Reiniki, jūsų išskirtinumas?

M.Reinikis (M.R.): Galbūt yra trys pagrindiniai dalykai. Pirmas, be abejo, yra logistika, pristatymas iš spaudos į prekybos vietas ar prenumeratoriams. Antras – leidinių atšaukimas iš prekybos vietų, kurios yra uždarytos dėl karantino. Trečias dalykas, mes turime redakcijose žmonių, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu. Tai nebūtinai rašantys žurnalistai, bet yra maketuotojai, dizaineriai, spausdinimo žmonės. Būtent šie trys pagrindiniai dalykai, kurie išskiria mus iš kitų žiniasklaidos priemonių rūšių.

– O pagrindinis siūlymas, kaip taisyti situaciją?

(M.R.): Mes prisidedame prie visų siūlymų, kurie jau buvo išsakyti. Galbūt pabrėžtume, jog yra ypatingai svarbūs būtent mokesčių atidėjimai, kadangi mums reklama jau yra nukritusi. Ir leidiniai yra atšaukinėjami iš prekybos vietų, o spaustuvėms reikia mokėti, kartais, netgi ir dabar, prašoma depozito.

– Pone A. Baranauskai, „Tele2“ šiandien žengė žingsnį, kuris netikėtas, nes visi atsitraukinėja, mažinasi, galvoja, kaip išgyventi šią krizę. Kokį sprendimą šiandien priėmėte ir kodėl?

A.Baranauskas (A.B.): Šiandien mūsų sprendimas yra labai paprastas. Pasižiūrėjome į savo reklaminius biudžetus, esame vienas iš kelių pagrindinių didžiausių Lietuvos reklamos užsakovų ir nusprendėme labai paprastą dalyką: perkelti tą reklamos dalį, kuri iki šiol buvo skiriama vadinamosioms Silicio slėnio kompanijoms, tarptautinėms įmonėms kaip „Facebook“ ir „Google“.

Nusprendėme perkelti ją Lietuvos žiniasklaidai dėl labai paprastos priežasties: viena vertus, puikiai suprantame, kad Lietuvos žiniasklaida yra viena iš esminių sąlygų mūsų demokratijai, be žiniasklaidos demokratinė valstybė negali egzistuoti. Kitas dalykas, mes labai aiškiai matome – žiniasklaida šiandien yra ypatingai sudėtingoje padėtyje.

Visas verslas kenčia, žiniasklaida yra ta sritis, kuri pirma pajunta krizę, reklamą turbūt pradeda nutraukinėti nuo žiniasklaidos. Mes manome, kad tokiu būdu galime ir savo pinigais, ir savo pavyzdžiu žiniasklaidai padėti ir tikimės, kad šitas sprendimas ir kitus verslo lyderius įkvėps pasielgti panašiai. – Reklamos buvimas užtikrina galimybę mums teikti objektyvią, patikrintą ir patikimą informaciją. Gal žinote kitų verslo lyderių reakcijas? (A.B.): Tikrai tokių reakcijų nežinau, mes jų nesekame. Tikslas yra padaryti tai, ką galime padaryti mes. Ką galime kiekvienas padaryti. Kaip klostysis situacija po mėnesio ar dviejų, niekas nežino. Bet šiandien mes ką galime, tą padarome.

lrytas.lt informacija