Kokia mūsų Kūčių vakarienė, toks visas mūsų gyvenimas

„Kūčių vakarienė yra labai intymi patirtis. Juk tai – pati tikriausia mūsų tikrovė. Žmonės su kuriais esame, stalas prie kurio sėdime, maistas, kurį valgome – visa tai yra nesuvaidintas mūsų gyvenimas. Kita patirtis – sakralumas. Kūčios yra mažoji liturgija, o stalas prie kurio sėdime – mažasis altorius“, – pasakoja R. Doveika ir prideda, kad būtent lietuviškos Kūčių tradicijos yra vienos unikaliausių pasaulyje, todėl privalome jomis didžiuotis ir jas išsaugoti.

R. Doveika puikiai paaiškina pagoniškų ir krikščioniškų tradicijų persipinymą. „Jeigu pasidomėtume tikėjimo evoliucija, visiškai nesistebėtume, kad kai kurie simboliai iš senųjų laikų išlieka. Juk laikų kaita, šviesos laukimas, artumas gamtai, žmogaus darbo pagerbimas yra bendroji vertybė ir ji keliauja per kartų kartas. Štai, pavyzdžiui, kūdikis ėdžiose, kūdikis šiene reiškia Dievo atėjimą į mūsų visų metų pastangas. Juk mes visus metus triūsėme, tą šieną auginome, pjovėme, džiovinome ir mūsų sunkus darbas yra vertas dieviškos pagarbos“, – šieno ant Kūčių stalo prasmę aiškina R. Doveika.

R. Doveika pabrėžia, kad ši diena – viena svarbiausių šeimai. „Kaip jau minėjau, tai šeimos liturgija. Ir tuo pačiu pats geriausias metas kelionei per savo šaknis, per savo šeimą. „Pasiimkite albumus, nupūskite dulkes nuo prisiminimų, parodykite vaikams senelius, prosenelius, papasakokite, kuo jie buvo, kur dirbo, ką veikė. Įtraukite juos į valgio gaminimą, perduokite šeimos receptų paslaptis ir, žinoma, tikėjimo paslaptis“, – idėjų pateikia R. Doveika ir prideda, kad pirmoji Šv. Kalėdų diena yra taip pat šeimos šventė, šeimos džiaugsmo šventė, o antroji, kai jau subrandiname džiaugsmą, skirta dalintis juo su draugais ir kitais žmonėmis.

Kad kiti metai būtų geresni, R. Doveika pataria, kad pradėti reikėtų nuo savęs. „Reikia ne bijoti karo, o tikėti taika. Tikėti, kad gali būti kitaip ir užtikrinti taiką kas dieną, čia pat: palinkėjus kaimynui laimingų Šv. Kalėdų šventinį rytą, užtikrinti taiką kelyje saugiai vairuojant šventinį vakarą, pakvietus tą, kuris laiko pyktį ant jūsų, arbatos ir pasiūlius drauge pabūti, kad ir tyloje“.

lrytas.lt informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą